Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Rusija
 
  Rusijos užsienio politikos vizija (1)

Matas Jakaitis
2006 03 14

Laikraštyje ,,Moskovskije novosti“ kovo 3 d. pasirodė Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo straipsnis ,,Rusija globalioje politikoje“. Ten pat išspausdintas ir Vitalijaus Tretjakovo straipsnis ,,Rusiškoji Azija“. Abu straipsniai yra koncepcinio pobūdžio ir vienas kitą papildo. Tai, kad jie pasirodė būtent šiame laikraštyje – taip pat nėra atsitiktinumas.

S. Lavrovas pateikia Rusijos užsienio politikos viziją, kuri atitinka Rusijos, kaip pasaulinio, o ne regioninio lygio galybės, statuso atkūrimą. Jo nuomone tai, kad ,,pastaraisiais metais įvykiai pasaulyje vystėsi mūsų idėjų ir vertinimų kryptimi“, yra pagrindinė prielaida, leidžianti laikyti šią viziją įgyvendintina. Minėtai vizijai palankus ir S. Lavrovo teiginys, kad tarptautiniai santykiai šiuo metu yra pereinamojoje stadijoje, o tai ,,paneigia bet kokį jų status-quo“. Tačiau kai kurie Rusijos partneriai, kenčiantys nuo ,,nugalėtojų komplekso“ ir naudodamiesi šiuo nestabiliu status-quo, nori užsitikrinti sau vyraujantį vaidmenį bet kurioje pasaulio situacijoje.

Tokiu pareiškimu atvirai daroma užuomina, kad bendra tarptautinė padėtis neišvengiamai turi keistis Rusijai palankia linkme ir kad Rusija turi teisę reikalauti lygiaverčių teisių ir lygiaverčio vertinimo su tokiomis šalimis ar sąjungomis, kaip JAV, Kinija, Indija ar ES.

S. Lavrovas nesutinka su ,,pastaruoju metu siūlomais pasaulio keitimo projektais“, nors tai būtų vadinama demokratijos, laisvės ar žmogaus teisių plėtra. Forsuoti ,,demokratijos eskalacijos“ procesų jokiu būdu neleistina ir tai, Rusijos užsienio reikalų ministro nuomone, yra pagrindinis Maskvos ir Vakarų šalių užsienio politikų filosofijų skirtumas.

Kalbėdamas apie svarbiausią šiuo metu tarptautinių santykių problemą – padėtį Artimuosiuose ir Viduriniuosiuose Rytuose -  S. Lavrovas pabrėžia, kad be aktyvaus Rusijos dalyvavimo jos neįmanoma išspręsti. Jis tuojau pat perspėja, kad bet kokia diktato ar ultimatumų politika tiek regiono šalių, tiek Rusijos atžvilgiu bus atmetama. Todėl vienintelis kelias siekiant išspręsti šią problemą – įvairiapusis kompromisas atsižvelgiant į nacionalinius Rusijos interesus. O tie interesai gana daugialypiai ir savanaudiški, grindžiami Rusijos imperijos ir SSSR užkariavimų teisėtumu (apie interesus kalbama V. Tretjakovo straipsnyje).

Tačiau Artimųjų ir Viduriniųjų Rytų problema, S. Lavrovo nuomone, yra tik dalis svarbesnės  problemos -  kažkieno (nenurodoma) ,,kurstomo globalinio masto konflikto tarp civilizacijų“. Rusija nesirengia jame palaikyti kurios nors šalies pusę, tačiau ir nėra pasiryžusi užimti pašalinio stebėtojo pozicijos. Todėl, lyg ir teisindamas Rusijos ryšius su Iranu ir palestiniečių organizacija HAMAS, S. Lavrovas teigia, kad jo šalis imasi diplomatinės iniciatyvos, ieškodama pasauliui priimtinų Irano branduolinės programos sprendimų, siekdama, kad tarptautinė bendrija neatstumtų ir dar labiau neradikalizuotų HAMAS vadovybės.

S. Lavrovas gana kategoriškai pareiškia, kad ,,Rusija neleis supykdyti savęs su Islamo pasauliu“, tačiau diplomatiškai nenurodo, kas gi yra tie ,,pykdytojai“. Taip pat Rusija nesirengia tapti civilizacijų kovos ,,pafrontės valstybe“, kaip, jis tikisi, tokia valstybe nesirengia tapti ir Europa, kuri ,,dar nesuvokia, jog jau tapo Islamo pasaulio dalimi“. 

Tai skamba lyg ir raginimas Europai imtis radikalesnių priemonių kovojant su islamiškuoju maksimalizmu, lyg užslėptas bandymas gąsdinti ar ,,pykdyti“.

Kaip rimtą paraišką Rusijai būti tarp pasaulio lyderių S. Lavrovas pateikia neseniai V. Putino deklaruotą ketinimą užtikrinti energetinį pasaulio stabilumą tiekiant naftą ir gamtines dujas. Ministro žodžiais tariant, ,,kalbama apie atsakingą tarptautinį lyderiavimą kritiniame globalios situacijos vystymosi etape“ – esant ribotoms galimybėms naudotis Artimųjų ir Viduriniųjų Rytų naftos ir dujų resursais. Visai išjungus šio regiono energetinius resursus iš pasaulinės ekonomikos ciklo grėstų globalinė energetikos katastrofa, todėl Rusija dar kartą perspėja, jog būtinas santūrus ir pagarbus požiūris į šio regiono politines, ekonomines ir socialines realijas. Niekas neturi teisės regiono valstybių atžvilgiu imtis priverstinės pertvarkymų, modernizacijos ar demokratizacijos politikos.

Ypač aktualus uždavinys Rusijai - užtikrinti energetinį stabilumą kaimynėse - NVS valstybėse. Santykiuose su jomis pradedama vadovautis rinkos dėsniais, o ne anksčiau naudotasi ,,paklusnių išlaikytinių“ ideologija. S. Lavrovas stebisi, kad šio esminio Rusijos ir NVS valstybių santykių pasikeitimo bruožo ,,nenori pastebėti tie, kurie tikisi varžyti Rusiją vykdant globalią politiką ir stengiasi ją įklampinti į konfrontaciją su NVS valstybėmis“ (akivaizdi užuomina į Vakarų valstybes, ypač JAV).

Baigdamas S. Lavrovas pabrėžia, jog naivu būtų tikėtis, kad Rusija susitaikys su antraeilio, o ne pagrindinio žaidėjo vaidmeniu tarptautinėje politikoje, tuo labiau kad kai kuriose srityse ,,akivaizdžiai jaučiamas toli numatančio lyderio nebuvimas“. Rusija yra pasirengusi į lyderio poziciją siūlyti save.

Rusijos užsienio reikalų ministro straipsnis yra gana griežto tono ir rodo, kad jo šalis yra rimtai pasiryžusi vaidinti vieną iš svarbiausių vaidmenų tarptautinėje politikoje, įgyvendinti šią užsienio politikos viziją. Nesiskaityti su Rusijos nuomone bus jau nebeįmanoma. Tačiau S. Lavrovas, kaip diplomatas, straipsnyje kai ką nutyli ar nepasako iki galo.

Jį akivaizdžiai papildo ir imasi ,,aiškintojo“ vaidmens ,,Moskovskije novosti“ vyriausiasis redaktorius V. Tretjakovas. Straipsnyje ,,Rusiškoji Azija“ jis prisipažįsta, kad nėra varžomas ministro statuso, todėl atvirai kalba apie svarbiausias ,,iniciatyvios Rusijos užsienio politikos“ kryptis. Viena iš jų šiuo metu ir ypač ateityje – Azijos kryptis, ir Rusija privalanti maksimaliai susitelkti vykdydama užsienio politiką šia kryptimi. Savo tezes ir siūlymus jis, kaip ir S. Lavrovas, grindžia istoriniais Rusijos ir Centrinės Azijos šalių ryšiais, o iš esmės – Rusijos imperijos vykdytais šio regiono šalių užkariavimais.

V. Tretjakovo teigimu, nedalyvaujant Rusijai Eurazijos kontinente negalima išspręsti nė vieno rimto tarptautinio konflikto. Taip pat Rusijai yra skirtas ypatingas vaidmuo sprendžiant krikščioniškosios ir islamiškosios civilizacijų konfliktą.

Kremliaus paskelbta ,,suverenios demokratijos“ doktrina (nurodoma Prezidento administracijos vadovo pavaduotojo V. Surkovo vasario 7 d. pasakyta kalba) daro neįmanoma Rusijos įėjimo į bet kurias koalicijas galimybę kam nors pavaldaus nario statusu. Vietoje to ši doktrina suponuoja savų koalicijų kūrimą ,,kanoniškose Rusijos istorinio dalyvavimo ir įtakos erdvėse“, tarp jų – Centrinėje Azijoje. Konkrečia minėtos doktrinos taikymo išvada galime laiktyi V. Tretjakovo teiginį, kad ,,dabartinės Rusijos sienos yra nenormalios ir tai yra aišku daugumai šalies politinio elito“. Dabartinės sienos neužtikrina pakankamo Rusijos saugumo, todėl šis trūkumas ,,privalo būti kompensuotas tvirta karine-politine sąjunga su artimiausiomis regiono valstybėmis“. 

Kadangi Centrinėje Azijoje, V. Tretjakovo nuomone, šiuo metu ,,yra geopolitinis vakuumas“, bet kurios kitos šalies, išskyrus Rusiją, įsigalėjimas joje gresia dideliais ekonominiais, demografiniais, kariniais praradimais Rusijai ir katastrofišku nestabilumu – pačiam regionui.

Vadovaudamasis šiomis ,,objektyviomis prielaidomis bei kitomis objektyviomis ir subjektyviomis aplinkybėmis“, V. Tretjakovas suformuluoja svarbiausius Rusijos nacionalinių interesų Centrinėje Azijoje punktus (tai, ko sau neleido pasakyti S. Lavrovas):

-  maksimaliai atstatyti Rusijos įtaką regiono erdvėje siekiant neleisti jokiai kitai politinei jėgai dominuoti regione, neleisti kilti kariniam konfliktui tarp regiono valstybių;

-  neleisti nevaldomo regione egzistuojančių režimų pasikeitimo nepriklausomai nuo šių režimų demokratijos ar autoritarizmo lygio;

-  užtikrinti milijonų šio regiono šalyse gyvenančių rusų interesų gynimą, išlaikyti rusų kalbos, kaip vienos iš pagrindinių tarpvalstybinio bendravimo kalbų, naudojimą;

-  stiprinti ekonomines Rusijos pozicijas regione, perspektyvoje numatant Rusijos rublio galiojimą jame;

-  neleisti atsirasti regione tarpreliginių ar tarpkonfesinių nesutarimų židiniams, ypač įvertinant galimo priverstinio NATO ar JAV pajėgų pasitraukimo iš Afganistano ar Irako arba, atvirkščiai, išplėstinės JAV ekspansijos į Centrinę Aziją, Iraną ar Kaukazą, grėsmę;

-  neleisti pasikeisti istoriškai (SSSR laikais) susiklosčiusiai politinės valdžios sekuliarizacijos tradicijai regione;

-  maksimaliai dalyvauti sprendžiant specifines regiono problemas. 

Šių nacionalinių Rusijos interesų įgyvendinimas, pagal V. Tretjakovą:

-  nereikalauja sukurti bendros su Rusija valstybės, tačiau ir neneigia tokios galimybės ,,esant demokratiškai išreikštai šio regiono šalių gyventojų valiai“;

-  atmeta karinės Rusijos ekspansijos į regiono valstybes galimybę, išskyrus tuos atvejus, kai tokia ekspansija būtų vykdoma iš trečiųjų šalių ar karinių pajėgų pusės;

-  numato karinių-politinių ir ekonominių sąjungų tarp regiono šalių kūrimą ir stiprinimą, aktyvų priešinimąsi trečiųjų šalių bandymams pažeisti regione egzistuojantį status-quo;

-  reikalauja aktyvaus bendradarbiavimo su visais pasaulinės ir regioninės politikos subjektais, įskaitant ir konkuruojančius su Rusija, siekiant palaikyti regione susiklosčiusį jėgų balansą bei reikalaujant, kad būtų atsižvelgiama į natūralius strateginius Rusijos interesus regione. 

Vadovaudamasis išvardintais nacionaliniais Rusijos interesais ir siūlomomis jų įgyvendinimo priemonėmis, V. Tretjakovas prieina prie išvados, kad ,,Maskva ... privalo priešintis neatsakingai bet kurių kitų šalių politikai, jeigu ši politika sukelia grėsmę regiono stabilumui ir strateginiams Rusijos interesams jame“.                      

Straipsnių ,,tandemas“ populiariame laikraštyje – gana patogus būdas pareikšti pasaulio bendruomenei apie plačius Rusijos nacionalinius interesus, jais pagrįstą numatomą vykdyti užsienio politiką, taip pat perspėti šią bendruomenę, jog Rusija yra pasiryžusi ginti deklaruotus savo nacionalinius interesus.

,,Moskovskije novosti“, kažkada laikytas liberaliu laikraščiu, 2005 m. liepos mėn. pasikeitus jo savininkui, o po kelių mėnesių vyriausiuoju redaktoriumi tapus V. Tretjakovui, užėmė Kremliui palankias pozicijas ir dažnai naudojamas kaip neoficiali aukščiausiųjų Rusijos pareigūnų tribūna.

Pastebėtina, kad tame pačiame laikraščio numeryje išspausdinta ir pirmoji aukščiau minėtos taip pat koncepcinio pobūdžio V. Surkovo kalbos dalis.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 1)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (92)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras