Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Vaclavas Havelas, Desmondas Tutu ir Richardas von Weizsackeris. Ukraina praranda savo kelią

2011 09 06

2010 m. Viktorui Janukovičiui tapus Ukrainos prezidentu, šalis patyrė ryškų ir nerimą keliantį demokratinio valdymo pablogėjimą. Pamatiniai demokratijos principai, tokie kaip saviraiškos laisvė, susivienijimų laisvė ir spaudos laisvė, ėmė patirti vis didėjantį spaudimą. Opozicijos narių persekiojimas, kurį vainikavo buvusios premjerės Julijos Tymošenko suėmimas, patvirtina, kad teisės viršenybės principas yra pažeistas.

Yra keletas labiausiai nerimą keliančių veiksnių, kurie yra Ukrainos nedemokratinio posūkio priežastis. Pirma, valdžios konsolidacija. Praėjusiais metais, po V. Janukovičiaus pergalės per prezidento rinkimus, Konstitucinis Teismas atšaukė 2004 m. konstitucijos pataisas, pagal kurias prezidento galios buvo sumažintos. Dabar Ukrainos prezidentas palaipsniui konsoliduoja savo kontrolę vykdomosios, leidžiamosios ir teisminės valdžios atžvilgiais.

Antra, korupcija. Korupcija plačiai paplitus šalies policijoje, slaptosiose tarnybose, administracijoje, vyriausybėje ir prokuratūroje. Pagal „Transparency International“ Korupcijos suvokimo indeksą 2010, Ukraina įvertinta 2,4 balo, skalėje nuo 0 (labai korumpuota) iki 10 (labai nekorumpuota). Korupcija paralyžiuoja valdžios institucijas ir vyriausybės neveiksnumas sprendžiant šią problemą turi įtakos ekonomikai.

Trečia, padidėjęs saugumo tarnybos aktyvumas. Atskiriems asmenims, nevyriausybinėms organizacijoms ir žurnalistams buvo grasinama arba buvo pradėti sekti. Pavyzdžiui, Nico Lange'as, Kondrado Adenauerio fondo Ukrainos skyriaus vadovas, buvo sulaikytas Kijevo oro uoste po pasirodžiusios kritinės ataskaitos apie Ukrainos regioninių rinkimų procesą. Taip pat saugumo tarnyba apieškojo organizacijų, finansuojamų Džordžo Sorošo, biurus.

Opozicinių partijų ir nepriklausomos žiniasklaidos puldinėjimas. Vykstantis teisminis procesas prieš opozicijos politikos, apimant J. Tymošenko, kartu su rinkimų įstatymų pakeitimais, naudingais prezidentui ir jo rėmėjams, silpnina opozicijos jėgas. Nepriklausomos žiniasklaidos persekiojimas prasideda apima ne tik administracines kliūtis. Be to, dauguma šalies televizijos kanalų priklauso keturioms grupėms, kurių dauguma turi artimus ryšius su valdančiąja Regionų partija. Žiniasklaidos pliuralizmas aiškiai sumažėjo, V. Janukovičiui atėjus į valdžią.

Silpna pilietinė visuomenė. Kol stebėtojai mano, kad tolesnis nevyriausybinių organizacijų persekiojimas yra suvaržytas vyriausybės atsargumo dėl tarptautinės reakcijos, ypač ES, aplinka pilietinės visuomenės organizacijoms veikti išlieka itin sudėtinga: jos neturi galimybių tikram įsitraukimui į politikos formavimo procesą.

Ukraina pasiekė kryžkelę: vienas kelio ženklas rodo į demokratiją, o kitas – į autokratiją. Pirmasis kelias veda į narystę ES, o kitas kelias nuvestų šalį į tamsesnę ir pavojingesnę vietą. Milijonai Ukrainos gyventojų yra palankus narystei ES, tačiau jų entuziazmą tramdo aiškios vyriausybės politikos ES atžvilgiu nebuvimas. Nors šalies prezidentas deklaruoja siekį įstoti į ES, tačiau jam nepavyko įvykdyti pakeitimų, reikalingų, kad šalis atitiktų narystei keliamus kriterijus. Tuo tarpu kaip ES gyvybinis interesas turėtų būti Sąjungos aktyvesnė politika Ukrainos atžvilgiu, kuri nebūtų pagrįsta tik paprastais ekonominiais savais interesais.

Pagal 2011 m. rugpjūčio 31 d. http://www.project-syndicate.org/ informaciją parengė Kristina Puleikytė


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras