Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Haroldas Jamesas. Euro zonos galia

2011 09 08

Jau mėnesių mėnesius vyksta karštligiški ir netgi apokaliptiniai ginčai dėl euro likimo, dar labiau skatinantys visuotinį nestabilumą. Buvęs Jungtinių Valstijų Federalinio rezervo vadovas Alanas Greenspanas pareiškė, esą eurui išlikti bus sunku, tačiau jis atrodo stebėtinai lankstus ir atsinaujinantis. Skirtingai nei 2010 metų vasaros pradžioje, euras užsienio valiutų rinkose yra daug stabilesnis dolerio atžvilgiu, tačiau tai sunkiai suprantama.

Skeptikai turi daugybę ginklų ir priežasčių kritikuoti eurą. Europos vyriausybių krizinių situacijų diplomatai ir jų kuriami kompleksiški mechanizmai kartais trumpam nuramina rinkas, bet abejonės greitai grįžta. Per dieną ar net per keletą valandų prekybininkai pasiduoda stabilumo iliuzijai ir ima kurstyti nepagrįstai pakilią nuotaiką greit praeinančioje finansinių rinkų realybėje. Po kiek laiko jie tarsi prabunda ir pamato, kad iš tiesų beveik niekas nepasikeitė ir kad praėjus kelioms savaitėms ar mėnesiams problemos sugrįš ir taps dar sudėtingesnės. Juk nuolat kyla teisinių ir konstitucinių sunkumų. Ar reikia Europos Sąjungos sutarties pataisų? O gal tai politiškai neįsivaizduojama? Neišvengiamai prieinama prie išvados, kad euro zonos valdymas yra nepataisomai sugadintas.

Tačiau šių sunkumų egzistavimas kaip tik ir nušviečia tai, kodėl buvo sukurta euro zona – kad būtų išvengta žalingo valiutos nestabilumo poveikio, ypač dėl fiksuoto valiutos kurso režimo žlugimo 1970 metų pradžioje. Kai doleris buvo silpnas, svarbesnėmis tapdavo alternatyvios valiutos, pvz., Japonijos jena ar Vokietijos markė. Bet valiutų keitimo kurso pakilimas paveikė su tų valstybių ekonomine padėtimi susijusių pramonės šakų eksportą, todėl abi valstybės desperatiškai stengėsi išvengti valiutų kurso keitimosi.

Šiandien dolerio svyravimo aukos yra daug mažesnės už Japonijos ar Vokietijos ekonomikas.  Dabar kapitalo srautai pakelia šveicarų franko, švedų ir norvegų kronų, Kanados ir Australijos dolerių vertę ir taip jų produktai ir paslaugos tampa nekonkurencingi. Dabartinė suirutė verčia mažesnes Europos valstybes laikytis dar arčiau euro, nes narystės euro zonoje nauda mažoms ekonomikoms yra daugiau negu akivaizdi. 2007 m. į euro zoną priimta Slovėnija ir 2009 m. į ją įstojusi Slovakija daug stabilesnės finansiškai nei neprisijungusios jų kaimynės.

Netgi didesnėse valstybėse narystės valiutos sąjungoje nauda yra iš naujo persvarstoma. Per finansų krizę manyta, kad valiutos lankstumas suteikė Jungtinei Karalystei pranašumą prieš tokias euro zonos nares kaip Ispanija, tačiau Ispanijos eksportas atsigavo greičiau negu britų. Be abejo, euro zonoje yra akivaizdžių valdymo problemų. Bene svarbiausia yra klausimas, kaip paskirstyti kai kurių šalių narių didžiules skolos išlaidas. Lengviausia padaryti išvadą, kad niekas nėra atsakingas: nei nacionalinės vyriausybės, nei neefektyvioji Europos Komisija Briuselyje, su kuria daugelis šalių narių beveik kariauja.

Ir vis dėlto būtent kontrolės stoka daro eurą patrauklų. Kitaip nei JAV dolerio atveju, nėra tiesaus kelio spausti Europos centrinį banką (ECB) nuvertinti valiutą, kad būtų išlaikytas konkurencingumas. Kuo daugiau kritikuojamas neefektyvus euro zonos valdymas, tuo svarbesnis tampa euras kaip saugi nepolitinė valiuta. Stabiliame patikimų rinkų pasaulyje mažos valstybės gali nebijoti dėl savo valiutų, bet audringame rinkų kaitos pasaulyje jų rizika yra sukrečiama, todėl stebina Europos projekto gebėjimas lyg feniksui pakilti iš pelenų.

Pagal 2011 m. rugsėjo 5 d. portalo www.project-syndicate.org informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras