Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Pranabas Bardhanas. Demokratinė isterija

2011 09 10

Per krizę pasaulis buvo tarsi suparalyžiuotas ir pateko į politinę aklavietę, o dvi didžiausios jo demokratijos – Indija ir Jungtinės Valstijos – šalys, turinčios įžvalgius lyderius, stokojo užtikrintumo, kurio vietą užėmė aistringas intensyvumas. Tačiau tokia aistra rodo supratimo stoką. Jungtinėse Valstijose net ekonomikos beraščiai aplink mato skurdą dėl prarasto darbo, atimtų namų ir paties Amerikos statuso smukimo. Šalies vadovai bando pakeisti pasenusią fiskalinę politiką, savotiškai interpretuodami Konstituciją, bet jų pastangos Jungtinių Valstijų ekonomikai kasa dar didesnę duobę, todėl atsigavimas bus dar sudėtingesnis. Net tie, kurie vengia mokesčių, bijo šių nepastovių idėjų, veikiančių investicijų klimatą ir akcijų kainas.

Jungtinių Valstijų prezidentas Barackas Obama, su viltimi išrinktas 2008 metais, dabar yra tarsi sugautas elnias. Jis žino, kad tai, ko ekonomikai reikia trumpuoju laikotarpiu, skiriasi nuo to, ką reikia padaryti valdant valstybės skolą ilguoju laikotarpiu, bet nesugeba būti ryžtingas lyderis. Jo nevykusios pastangos pasiekti kompromisą tik kursto oponentų įtūžį. Indijoje premjeras Manmohanas Singhas, turėjęs puikią reputaciją dėl savo sąžiningumo ir intelekto, tapo tarsi paralyžiuotas, ėmė elgtis nepastoviai, ypač susidūręs su demagoginiu ir populistiniu judėjimu. Šiam vadovavo aktyvistas Anna Hazaras, įvairiai nušviečiamas sensacijų ieškančios žiniasklaidos. Anna Hazaras yra ganėtinai pašėlęs, su juo sudėtinga pasiekti kompromisą. Indijos aktyvistas siekia garsiai išsakyti Mahatmos Gandžio idėją ir jam sekasi rodant šio pamaldumą, bet labai trūksta išminties.

Nedidelė korupcija (policijoje, teismuose ir tarp valdininkų) visada buvo paplitusi Indijoje. Ji paskutiniais metais ėmė didėti ir dėl spartaus ekonomikos augimo. Gamtos išteklių (žemės, mineralų ir angliavandenilių) bei telekomunikacijų vertė pakilo ir siekdami juos kontroliuoti verslininkai eina trumpiausiu keliu. Kita didėjančios korupcijos priežastis yra vis brangstantys rinkimai, kai politikai gauna pinigų iš verslo kaip paslaugą už paslaugą. Tiek Indijoje, tiek Jungtinėse Valstijose valstybinis rinkimų finansavimas yra nedidelis, todėl privatus rėmimas būtinas. Jis yra legalus JAV ir dažnai nelegalus bei slaptas Indijoje.

Tačiau užuot pateikę struktūrines augančios korupcijos priežastis, Indijoje įvairūs judėjimai akcentuoja tariamą vertybių smukimą ir reikalauja papildomų agentūrų, kurios turėtų drakoniškas galias kontroliuoti ir bausti. Vidurinioji miestiečių klasė nepatenkinta lėtais demokratijos procesais ir supranta bei remia režimo priešininkus. Kaip ir Jungtinėse Valstijose visuomenės pyktis yra kažkaip nukreipiamas nuo turtingų kyšių davėjų į paperkamus politikus. Abiejose valstybėse ilgalaikė tokių piktų populistinių judėjimų reikšmė yra ta, kad demokratinių institucijų sveikata turi būti vėl persvarstyta. Tai ypač svarbu Indijos atveju, kur rinkimai yra svarbūs, o paprasti žmonės juose dalyvauja daug entuziastingiau negu Jungtinėse Valstijose, bet kitos demokratinės institucijos išlieka silpnos, o kartais net sutrikusios ir teismų santvarka yra per lėta ir dažnai korumpuota.

Net kai judėjimai beveik visuotinai remiami (nors tai nėra judėjimų Jungtinėse Valstijose ar Indijoje atvejis), kyla fundamentali įtampa tarp demokratijos procedūrinių ir dalyvavimo aspektų. Be rinkimų reformos, leidimų politiniam dalyvavimui ir viešo skriaudų išsakymo dar turi būti balansas tarp institucijų ir procedūrų, kurios yra iš dalies atskirtos nuo politinių peštynių. Be abejo, vyriausybė kartais tampa abejinga, ypač kai rinkimai toli, bet tiesioginė demokratija nėra sprendimo būdas. Dauguma dviejų didžiausių pasaulio demokratijų piliečių supranta, kad demokratija nesiūlo stebuklingų sprendimų.

Pagal 2011 m. rugsėjo 6 d. portalo www.project-syndicate.org  informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras