Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Olga Samofalova. Iš ekologijos pozicijų, ir ne tik ...

2011 09 16

Rusija ir Iranas vieningai, ūmai priešinasi Transkaspijos vamzdynų statybai. Naudojamas tas pat ekologijos argumentas, kurį, gindami Baltijos saugumą, buvo pasitelkę „Nord Stream“ dujotiekio priešininkai.

Tačiau... Naujas iš Turkmėnistano į Azerbaidžaną nutiestas vamzdynas dujų pripildytų Europos Sąjungos kuruojamą  „Nabucco“, o šis tiesiogiai tiektų dujas Europai. Suprantama, kad Rusija nenori tokio svarbaus konkurento.

„Rusija pasisako prieš Transkaspijos dujotiekį, nes, sujungus Turkmėnistaną su Azerbaidžanu, atsivertų galimybė Turkmėnistano dujas tiekti į Europos rinką aplenkiant Rusiją. Mums nereikia tokios konkurencijos, tai tik pablogintų mūsų pozicijas < ...> rinkoje“, – neslepia Rusijos nacionalinio energetinio saugumo fondo generalinis direktorius Konstantinas Simonovas.

Be to, Prancūzijos bendrovė „Total“ ties Apšerono pusiasaliu (Kaspijos baseine, Azerbaidžanui priklausančioje dalyje) aptiko nemažą, preliminariai įvertinus, kelių milijardų dujų ir jo kondensato telkinį. Tai, pasak kai kurių ekspertų, galėtų pastūmėti „Nabucco“ ir kitų vamzdynų plėtrą.

Pagal Rusiją, Transkaspijos dujotiekis turėtų būti vadinamojo Pietų koridoriaus dalimi, kuriuo tekėtų dujos iš buvusių Sovietų Sąjungos Centrinės Azijos respublikų ir galimai iš Šiaurės Irako, taip pat iš Šiaurės Afrikos. Šiuo metu Rusija aprūpina vieną ketvirtadalį ES poreikių, o septynios Europos Sąjungos valstybės beveik nepriklausomos nuo Rusijos dujų tiekimo.

Neseniai Irano, Irako ir Sirijos naftos ministrai pasirašė memorandumą dėl dujotiekio į Europą tiesimo iš Persijos įlankoje esančio didžiausio pasaulyje Pietų Parso dujų telkinio. Apie 5 tūkst. kilometrų ilgio dujotiekį, vertinamą 10 mlrd. JAV dolerių, planuojama tiesti per Iraną, Siriją, Libaną ir Viduržemio jūros regioną.

Rusijos investicijų ir finansų namų „IFD Kapital“ atstovas Vitalijus Kriukovas atkreipia dėmesį, kad pagrindinė su Kaspija susijusių projektų problema – teritorinis priklausomumas. Sovietų Sąjungos laikais Kaspijos jūros akvatoriją buvo pasidalijusios Sovietų Sąjunga ir Iranas. Jai žlugus, teritorines teises į Kaspiją paskelbė ir Azerbaidžanas, Kazachstanas bei Turkmėnistanas.

Kaip teigia K. Simonovas, Rusija turi teisinio pagrindo priešintis Kaspijos dugno infrastruktūros plėtros projektams: „Kaspijos dar nesame padaliję sektoriais, todėl teisiniu požiūriu galimas energijos išteklių transportavimas <...> tik tanklaiviais.“ Ekologijos veiksnį K. Simonovas aiškina taip: „Kaspija – ne Baltija. Tai uždara ekologinė sistema ir kol kas nėra aišku, kaip dujotiekio statyba atsilieptų eršketų populiacijai. Tačiau, atmetus ekologiją, mums, nuoširdžiai sakant, vamzdynas keltų papildomą ekonominę riziką, ir tai visi supranta.“

Nacionalinio energetinio saugumo fondo generalinis direktorius K. Simonovas mano, kad Rusija privalo aktyviai reikšti savo nuomonę: „Briuselis, Ašchabadas, Vašingtonas vos ne kas savaitę skelbia, kad tuoj pradės darbus Kaspijos jūroje, o Rusija tik tyli. Reikia aiškiai pasakyti, kad tai mums netinka, nepriimtina, ir mes griežtai reaguosime. Reikia perspėti, kad vėliau nebūtų pykčių.“

Pagal 2011 m. rugsėjo 12 d. „Vzgliad“ informaciją parengė Geopolitinių studijų centras.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (32)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (86)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras