Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Sergejus Blagovas. Posovietinės organizacijos susiduria su saugumo iššūkiais

2011 09 20

Paskutiniame svarbiausių posovietinių grupių vadovų susitikime buvo įsipareigota sutelkti dėmesį į saugumo iššūkius ir kaip juos įveikti. Tačiau tokie buvusių sovietinių valstybių susitikimai išryškina didėjančius šalių nesutarimus net pačiais paprasčiausiais klausimais. Konfliktų sprendimų darbotvarkė yra Kremliaus prioritetas. Savo kalboje rugsėjo 8-ąją Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas palaikė etninių konfliktų ir nelegalios migracijos problemų sprendimą. Tai buvo atsakas į Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) vadovų susitikimą. Ši organizacija mini 20-ąsias savo gyvavimo metines. NVS lyderiai bendrame pareiškime išdėstė, kad bet kurie konfliktai sandraugoje turėtų būti sprendžiami remiantis tarptautine teise. Jie taip pat pažadėjo kovoti su ekstremizmu bei nelegalia migracija. D. Medvedevas ir N. Nazarbajevas sveikino NVS kaip veiksmingą ir efektyvų daugiašalio bendradarbiavimo pavyzdį.

Tačiau NVS vadovų susitikimas Dušanbėje nenusisekė dėl labai skirtingų problemų ir vizijų. Jame dalyvavo Armėnijos, Kazachstano, Kirgizijos, Moldovos, Rusijos, Turkmėnistano ir Ukrainos prezidentai, Azerbaidžano, Baltarusijos ir Uzbekistano lyderiai neatvyko. Susitikime kilo ekonominių nesutarimų tarp Rusijos ir Ukrainos. O štai uzbekų prezidentas Islamas Karimovas akivaizdžiai parodė savo nepritarimą Dušanbėje aptartiems ir Rusijos remiamiems planams eksportuoti elektrą iš Kirgizijos ir Tadžikistano į Afganistaną ir Pakistaną.

Paskutiniais mėnesiais I. Karimovas, matyt, siekia nutolti nuo posovietinių organizacijų. Jis atsisakė dalyvauti neformaliame saugumo grupių vadovų susitikime, taip pat Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijoje (KSSO). Nuo 2009-ųjų Uzbekistanas atsisako pasirašyti daugelį KSSO sutarčių. Vis dėlto rugpjūčio 15-ąją šios organizacijos generalinis sekretorius Nikolajus Bordiuža pareiškė, kad organizacija neplanavo išmesti Uzbekistano dėl to, kad I. Karimovas nedalyvavo Astanos susitikime. Jis išreiškė viltį, kad Uzbekistano prezidentas dalyvaus KSSO vadovų susitikime Maskvoje 2011 m. gruodžio 20-ąją. Bet kai kurios valstybės narės išlieka nepatenkintos I. Karimovo nusistatymu ir tokia laisvai traktuojama pozicija. A. Lukašenkos nuomone, tokia valstybė narė turėtų palikti organizaciją.

KSSO narės yra Armėnija, Baltarusija, Kazachstanas, Kirgizija, Rusija, Tadžikistanas ir Uzbekistanas. Organizacija šiuo metu turi kolektyvines greitai dislokuojamas pajėgas, kurias siekiama pakeisti Rusijos valdomomis greitojo reagavimo pajėgomis. 2009-ųjų birželį KSSO lyderiai, išskyrus Baltarusiją ir Uzbekistaną, pasirašė susitarimą dėl minėtųjų pajėgų sukūrimo. Baltarusija taip pat atsisakė pirmininkauti KSSO dėl ekonominių nesutarimų su Maskva, tačiau tiek Maskva, tiek Minskas pagaliau sugebėjo juos išspręsti. Remiantis KSSO susitarimais, jeigu yra agresijos grėsmė kuriai nors šaliai narei, kitos valstybės narės gali teikti pagalbą, netgi ir karinę. Vis dėlto ši tarpusavio gynybos nuostata dar turi būti realiai įgyvendinta.

A. Lukašenkos idėjos Maskvoje įžiebė daug priešiškų diskusijų. Kremliaus šaltiniai pareiškė, kad Baltarusijos prezidentas neteisingai interpretuoja KSSO planus naudotis Rusijos pajėgomis, todėl Rusijos saugumo politika artimajame užsienyje (gyvybiškai svarbioje interesų zonoje), atrodo, išlieka paremta posovietinėmis grupėmis ir organizacijomis. Bet tokia politika nėra instrumentas sprendžiant užsitęsusius buvusių sovietinių valstybių nesutarimus.

Pagal 2011 m. rugsėjo 16 d. „Eurasia Daily Monitor“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras