Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Rusija
 
  Interviu su žymia Rusijos politike rezistente Valerija Novodvorskaja (2)

Interviu parengė Greta Tučkutė
2006 03 02

Tinklalapio rengėjų atstovas kalbėjosi telefonu su įžymia Rusijos politike, rezistente, žmogaus teisių gynėja, politinės partijos ,,Demokratinė sąjunga“ pirmininke Valerija Novodvorskaja. Būdama griežtoje opozicijoje dabartinei Rusijos vadovybei,  jos vykdomai imperinių nuostatų politikai, ji nevengia kritikuoti ir dešiniųjų šalies jėgų už jų susiskaldymą, tam tikrą bejėgiškumą, asmenines lyderių ambicijas. Čia atpasakojame pokalbį su Valerija Novodvorskaja. 

Pokalbis prasidėjo nuo šiuo metu, tikriausiai, vieno iš aktualiausių Lietuvos-Rusijos santykių klausimo – informacinio Lietuvos puolimo, kuris ypač pastebimas interneto žiniasklaidoje. Paklausta, ar skaito Rusijos informacinės agentūros REGNUM tinklapyje talpinamus  antilietuviškos propagandos straipsnius, tarp jų ypač aktyvaus šioje srityje Viktoro Olžičiaus straipsnius, pašnekovė atsakė, kad neskaito tinklapių ir jais nesinaudoja. Ne mažesnę pusę Rusijos tinklapių ji apibūdino kaip žiniasklaidos priemonę, atitinkančią žemą jos gyventojų mentaliteto lygį.

Itin prastą įspūdį, jos žiniomis, palieka ,,Liberaliojo forumo“ tinklapis – ten skleidžiama nacistų ideologija. Šalis tampa vis labiau nacionalistine, ją tokia daro ne tik V. Putinas, bet ir tie, kurie jį atvedė į valdžią. Tie, kurie ,,lenda“ į tinklalapius, juose rašo, yra nacistai, nors patys to nesupranta. Dabar jie pradeda nuo priekaištų Ukrainai dėl to, kad ji nori įstoti į NATO ir tuo mus (Rusiją) išduoda. Po to demagogiškai keliami populistiniai klausimai: pirmiausia – už ką mes kariavome, liejome kraują būdami Sovietų Sąjungoje. Ir kodėl Baltijos valstybės, tie niekšai, tokie nedėkingi už viską, ką mes dėl jų padarėme. Pašnekovės nuomone, tai nėra apgalvota provokacija ir nėra būtina per daug plėstis nusakant šio reiškinio esmę. Ta propaganda lengvai plinta todėl, kad panašiai galvoja daug Rusijos gyventojų.

Paklausta, ar antivakarietiškų, nacionalistinių nuostatų susiformavimas – tendencingo sovietinio auklėjimo rezultatas, V. Novodvorskaja teigė, kad viskas susiliejo į vieną: nors jaunoji  karta buvo auklėjama kitaip, nei sovietų laikais, tačiau jos pasaulėžiūra tikriausiai įsigėrė su motinos pienu. Bet ir dabar antivakarietiška propaganda skleidžiama visais kanalais, jos apimtis tokia didelė, kad tai galima vadinti cinizmo škvalu, paremtu pasigailėtina senąja rusų ideologine triada: patvaldystė, pravoslavybė, tautiškumas. Propagandos sraute žmonės tiesiog verda, kaip vėžiai, ir darosi raudoni.

Tos propagandos produktas – Kremliaus globojama jaunimo organizacija ,,Naši“ (mūsiškiai, saviškiai). Jos nuostatos – fašistinės, galima sakyti – tai nacistinė organizacija. Jie pasirengę ginti Putiną, nes jis ruošiasi galimai oranžinei revoliucijai. Putiną išgąsdino revoliucija Kijeve, jis nevaldo procesų valstybėje ir elgiasi kaip išgąsdintas kiškis. Jo kompanija, jie visi elgiasi tiesiog kaip maniakai. Ir šalį jie bando valdyti kaip maniakai.

Tačiau iš tikrųjų dabar vykstančius procesus valdo natūralus Rusijos istorijos vystymasis, jo vidinė logika. Kadangi žmonių nepatraukė europinės vertybės, jie nenorėjo keistis, nepritarė reformoms, nenorėjo atgailauti, pasmerkti savo praeities, suprasti, kad niekas nieko nėra jiems skolingas, o priešingai – jie daug kam skolingi, nepradėjo taip dirbti, kad galėtų dorai išmaitinti šeimą, - jie užsakė sau Putiną. Ne konkrečiai Putiną, o tokį, kuris ,,būtų su auliniais batais“, būtų piktas, galėtų vakarams užvažiuoti į fizionomiją, kad jis atstatytų patvaldystę, pravoslavybę, tautiškumą.

Tačiau, anot pašnekovės, išėjo ne visiškai taip, nes jeigu būtų gavęsi visiškai taip, tai ji čia nesėdėtų ir nesikalbėtų, jos gyvos jau nebebūtų. Būtų uždarytos visos pasiuntinybės – amerikiečių, lietuvių, anglų - ir tikriausiai jau būtų prasidėjęs trečiasis pasaulinis karas. Bet kadangi Putinas nori pagyventi, ir pagyventi gerai, taip dar neįvyko. Jis iki fanatiškumo yra čekistas, be to, labai mėgsta pinigus, yra glemžikas, vadovaujasi kyšininko psichologija, yra eilinis žmogelis, neapdovanotas ypatingais gabumais. Būdamas Rytų Vokietijoje, kad ir tolimame jos kampe, jis įsisąmonino, kad jų baldai – geri, vynas – taip pat geras. Grįžo į Rusiją – ir, kaip sakoma, ,,iš purvo – į kunigaikščius“ (из грязи – да в князи). Patekus į pačią viršūnę, jam susisuko galva.

Pirmiausia Putinas užsinorėjo atkeršyti Berezovskiui, išdrįsusiam dalyvauti didžiojoje politikoje, pašalinti jį kaip galimą konkurentą siekiant aukščiausių postų. Antra - reikėjo įbauginti verslą, nes nepriklausomas verslas reiškia labai daug, jis kuria rinkos ekonomiką, į kurią sunku įtakoti, o tuo tarpu čekistai priversti dirbti apsaugininkais, nes nieko daugiau nesugeba. Ir trečia – norint gerai pagyventi, aprūpinti vaikus, anūkus, buvo būtina suskaidyti kompaniją ,,Jukos“, išsikaišioti ją po kišenes – jie elgėsi visai kaip plėšikai. Dzeržinskis, nors taip pat buvo plėšikas, konfiskuodavo dvarus, fabrikus, tačiau sau neėmė nieko, užsiklodavo kareiviškas miline. O Putinas ir jo kompanija žino, kas yra geras gyvenimas, dėvi gerus kostiumus, nešioja brangius laikrodžius, susitikinėja su pramonininkais, verslininkais, užsimanė į galingiausių šalių aštuoniukę, tačiau visvien jie išlieka čekistai, šantažuotojai.

Akivaizdžiausias to įrodymas – gamtinių dujų naudojimas ne prekybai, o politiniam šantažui. Jie jas naudoja kaip šaltojo karo ginklą. Sovietų laikais buvo branduolinis šantažas, dabar – dujinis. Ir tai, ką dabar daro Vokietija, yra beprotybė – Rusija gali bet kada užsukti čiaupą ir pareikalauti ko tik nori.

O koks galėtų būti atsakas į tai? Efektyviausias atsakas būtų nepirkti iš Rusijos dujų, naftos, o pirkti kur nors kitur – iš Norvegijos, Persijos įlankos šalių. Rusija parazituoja ant pelno iš naudingųjų iškasenų, taip sakant – nei sėja, nei pjauna, jos ekonomika silpna. Jei Vakarai nebepirktų iš Rusijos dujų ir naftos, ji sugriūtų, subyrėtų. Bet Vakarai to nesupranta, jie tiesiog neturi kur dėtis. Tačiau yra vienas Rusijos apraminimo  receptas – jos neskatinti: nepalaikyti diplomatinių santykių, griežtai reikalauti paleisti politinius kalinius, užtikrinti piletines ir politines gyventojų teises, pagaliau nekviesti į pasaulio galingųjų aštuoniukę. 

Grįždama prie ankstesnės temos, kad V. Putinas yra aktyvus ir autoritariškas jį iškėlusių jėgų statytinis, V. Novodvorskaja nurodė, kad jis gana efektyviai manipuliuoja galimo ,,dar blogesnio“ vadovo grasinimais. Jiems pasiduoda tiek Rusijos žmonės, tiek ir užsienio politikai (palyginimui ji prisiminė demagogiškus M. Gorbačiovo išvedžiojimus: demokratai privalo palaikyti mane, kad neateitų toks, kaip J. Ligačiovas).  O aplink Putiną yra dar blogesnių – pavyzdžiui, gynybos ministras S. Ivanovas. Ir jeigu jis, kaip galimas pasirinktas ,,paveldėtojas“, bus išrinktas prezidentu, tai tikrai geriau nebus. Kas bus prezidentu – neaišku, gal ir Putinas trečią kartą, tačiau pašnekovė gali tiksliai pasakyti, kad numatomoje ateityje Kremliuje demokratų tikrai nebus.

Kodėl? Ogi todėl, kad demokratų elektoratas niekingai mažas, gal kokie 10%. Galėtų būti ir daugiau, bet nemaža jo dalis išsilakstė ,,po Europas“, jiems nusibodo maltis šalyje, kuri nevertina jų pastangų, o tik vis giliau klimpsta į totalitarizmo liūną. Šie žmonės nusivylė šalimi po Putino perrinkimo bei tuo, ką rusai pasidarė su savo demokratija po 1991 m. Jeigu sovietų laikais jie galėjo teisintis, kad gyvena totalitarinėje šalyje, patiria KGB prievartą, juos slegia baimė, tai dabar totalitarizmą jie pradėjo rinktis savo noru, be prievartos ir baimės dalyvaudami rinkimuose.

O kas galėtų būti alternatyva totalitaristams rinkimuose? Deja, tokių nėra. Partija ,,Jabloko“ ir Dešiniųjų jėgų sąjunga nesupranta elementarių dalykų: jų programose nėra kovos prieš totalitarizmą punkto, nėra punkto apie istorinę Rusijos kaltę prieš Čečėniją, prieš tą nusikalstamą karą, punkto apie būtinumą pripažinti Čečėnijos nepriklausomybę. Nors dešiniųjų ekonominis mąstymas normalus, jų akiratis platesnis už kitų, jie elgiasi kaip tikri vakariečiai, tačiau, pasiduodami rinkiminiam populizmui, jie vengia kalbėti apie Čečėniją.

Dar vienas dešiniųjų negatyvas – nacionalinis klausimas: jo nėra. Tiksliau – yra, bet tik pas nedaugelį. Pavyzdžiui – pašnekovės vadovaujamoje Demokratų sąjungoje. Jos programoje dar 88-siais buvo punktas apie Baltijos valstybių nepriklausomybės atstatymą, 89-jų programoje yra punktas apie SSSR iširimo būtinumą. Ir tai buvo programų lygyje, Demokratų sąjungos nariai jas puikiai žinojo, buvo sąmoningi Rusijos piliečiai.

O štai rinkėjų lygyje to sąmoningumo nėra, nes Rusijos piliečių sąmonė ne europirtiška. Kur nors Kalugoje ar Vologdoje apie tai pavojinga net kalbėti – gali primušti. Jeigu blogai atsiliepsi apie Sovietų Sąjungą, pasakysi, kad ir kitos Rusijos tautos nori būti nepriklausomos, tikrai gali primušti, suspardyti.

Pokalbiui nukrypus į konkrečius Rusijos-Lietuvos santykių klausimus, V. Novodvorskaja prisiminė tranzito į Kaliningrado sritį problemą. Tai, kad traukiniui važiuojant per Lietuvos teritoriją iš vagonų neleidžiama niekam išlipti, ji laiko normaliu reiškiniu ir jaučia net pasitenkinimą tuo, kaip lietuviai, nepaisydami rusų protestų, tvarkosi savo teritorijoje. Juk traukinio keleiviai rengia provokacijas, prisirakina antrankiais prie vagonų, kelia muštynes, grasina, platina antilietuviškos propagandos lapelius.  O kad grasinimai gali tapti realybe parodė 1990-jų pabaiga, kai Gorbačiovas sustabdė kuro tiekimą, buvo išjungtas karštas vanduo, galima sakyti, kad Lietuvos ,,perauklėjimui“ buvo panaudotas dabartinio ,,dujinio ginklo“ prototipas. Ji tada buvo Lietuvoje ir savo kailiu tai patyrė.

Su rusais kalbėti tiek apie Kaliningrado srities problemą, tiek apie Kurilų salas – visiškai neįmanoma. Rusijos žmonės nenori peržiūrėti savo praeities, istorijos, jiems neužtenka to, ką gavo – kracho. Užklausti apie tokias problemas jie gali tave nušauti. Taip elgiasi ne tik eiliniai rusai, bet net ir vadinamieji statutiniai demokratai.

V. Novodvorskaja papasakojo apie Maskvoje lapkričio 4 d. vykusį fašistuojančių radikalų maršą. Jie mitingavo, vaikščiojo miniomis, valdžia jiems netrukdė. Demokratai, nustebę dėl palankaus valdžios požiūrio į fašistus, nusprendė surengti kontrakciją. Deja, ji buvo nesėkmingai realizuota, buvo šlykščiai organizuota. Kai demokratai, t.y. antifašistai, radikalioms organizacijoms norėjo iš tribūnos paaiškinti, kad SSSR iš tikrųjų buvo fašistinė šalis ir kad dabar Rusijoje vyksta fašizmo atkūrimas, jiems nedavė žodžio. Į tribūną neleido nei Jevgenijos Albac (garsi žurnalistė, rašytoja-publicistė, Maskvos aukštosios ekonomikos mokyklos profesorė), nei Jegoro Gaidaro, nei mūsų pašnekovės, nei Konstantino Borovojaus (verslininkas-finansistas, publicistas, vienas iš Dešiniųjų jėgų sąjungos lyderių). Ir nedavė būtent demokratinės kontrakcijos organizacinis komitetas – jie nusprendė, kad kalbės tiktai jie patys. Tai tokia Rusijoje yra valdoma demokratija, tikrai valdoma. Juk jeigu kas tų demokratų paprašytų suorganizuoti mitingą už tai, kad Japonijai pagaliau grąžintų Kurilų salas, niekas iš jų to nedarytų.

O jeigu Putinas, tarkime, staiga sugalvotų grąžinti tas salas, kas tada būtų? Būtų isterija per visą šalį. Gal jo nenušautų, nenuverstų, bet isterija būtų milžiniška. Tačiau viskas priklauso vadovo stiprybės, politinės valios, nuo to, kaip prezidentas sugeba susitvarkyti su savo aplinka. Juk Jelcinas, kai vienas generolas norėjo prieš jį pakelti kariuomenę, išsprendė problemą – tą generolą lyg tai nušovė jo paties žmona (tikriausiai pašnekovė turi omenyje generolą L. Rochliną, Rusijos armijos rėmėjų judėjimo vadovą, Dūmos deputatą, kurį, pagal pagrindinę tyrimo versiją, 1999 m. viloje nušovė žmona; jos teismas tęsiasi iki šiol). Tačiau Putinas visiškai neturi noro grąžinti Japonijai salas, Kaliningradą atiduoti vokiečiams. Pašnekovė nebuvo Kaliningrade, nežino, ką tuo klausimu galvoja vietos gyventojai, tačiau turi informacijos, jog Kurilų salų gyventojai nori, kad jų salas atiduotų Japonijai.  

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 2)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (32)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (86)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras