Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Kreipimasis į visus geros valios žmones: Čečėnijos tragedija neturi būti nutylima (1)

„The Jerusalem Post"
2006 03 02

Skelbiamas žymių visuomenės veikėjų atviras laiškas galingiausių valstybių vadovams bei visiems geros valios žmonėms. Laiške kalbama apie Čečėnijos tragediją.

Autoriai - Vаclavas Havelas, buvęs Čekijos prezidentas ir Nobelio premijos laureatas, filosofas Andre Glucksmannas, princas Hassanas bin Talal, Frederikas Willemas de Klerkas, Mary Robinson, Yohei Sasakawa, Karelas Schwarzenbergas, George‘as Sorosas, Desmondas Tutu, Nobelio premijos laureatas.

Slėpti visus baisumus, vykstančius Čečėnijoje, tiesiog nebeįmanoma

Sąžiningam stebėtojui itin sunku prasibrauti pro sandariai uždarytas duris, skiriančias Čečėniją nuo likusio pasaulio. Niekas net nežino, kiek jos piliečių čia žuvo per dešimt karo metų. Nevyriausybinių organizacijų apskaičiavimais, žuvusiųjų skaičius siekia nuo šimto iki trijų šimtų tūkstančių žmonių, tai yra arba kas dešimtas, arba kas ketvirtas vietos gyventojas.

Kiek rinkėjų dalyvavo 2005 metų lapkričio mėnesio rinkimuose? Rusijos valdžia tvirtina, kad nuo 60 iki 80 procentų; nepriklausomi stebėtojai teigia, kad tik 20 procentų. Aplink Čečėniją pastatyta nepramušama siena, kuri neleidžia nors bent kiek tiksliau įvertinti baisius žiauraus konflikto padarinius.

Tačiau cenzūra tiesiog nepajėgi paslėpti visą Čečėnijos siaubą. Viso pasaulio akyse nuo žemės paviršiaus buvo nušluota jos sostinė – Groznas, miestas, kuriame gyveno 400 tūkstančių gyventojų. Paskutinį kartą pasaulyje tai įvyko 1944 metais, kai Hitleris pasiuntė savo baudžiamąją armiją prieš Varšuvą. Vargu ar kas nors sutiks su tuo, kad toks nežmoniškumas gali vadintis „kova su terorizmu“, kaip tvirtina Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

Rusijos karinė vadovybė tvirtina, kad armija kovoja su grupuotėmis, kurias sudaro nuo septynių šimtų iki dviejų tūkstančių kovotojų. Įdomu, kaip reaguotų pasaulio bendruomenė, jei Didžiosios Britanijos vyriausybė nuspręstų užpulti Belfastą arba Ispanija – Bilbao, remdamosi tuo, jog kovoja su IRA ar ETA? Tačiau pasaulis tyli ir žiūri, kaip apiplėšiamas Groznas bei kiti Čečėnijos miestai ir kaimai. Galbūt Čečėnijos moterys, vaikai ir apskritai visi taikūs šios šalies gyventojai neverti tokios pagarbos kaip visa likusi žmonija? Gal jie jau nebelaikomi žmonėmis? Viso pasaulio tylėjimo ir abejingumo niekuo negalima pateisinti.

Čečėnijoje ant kortos pastatytos visos pagrindinės mūsų moralinės normos. Argi pasaulis turi pakęsti tai, kad Čečėniją okupavę kariai ar vietiniai karinių dalinių samdiniai galėtų grobti ir prievartauti mergaites? Argi mes privalome abejingai žiūrėti, kaip užmušami vaikai, o jaunuoliai išvežami nežinia kur, kankinami, laužomi ir po to grįžta namo – gyvi ar mirę?

O kaip dėl „filtruojamųjų lagerių“? Ką pasakysite apie kaimus, kurie visiškai nušluojami nuo žemės paviršiaus, siekiant „pamokyti kitus“? Kelių nevyriausybinių organizacijų atstovai ir keletas drąsių rusų žurnalistų tapo daugybės nusikaltimų liudytojais. Ir todėl negalime pasakyti: „Mes nieko apie tai nežinojome“.

Iš tikrųjų Čečėnijoje iškeltas klausimas dėl visų demokratinių ir civilizuotų valstybių pagrindinio principo laikymosi – taikių žmonių teisės į gyvenimą, įskaitant nekaltųjų, našlių ir našlaičių gynimą.

Čečėnijoje, kaip ir kiekvienoje kitoje vietoje, galioja tarptautiniai susitarimai ir Jungtinių Tautų nuostatai. Tautų apsisprendimo teisė nereiškia, kad valdžia turi teisę elgtis su gyventojais savo nuožiūra.

Abejotinas klausimas ir dėl kovos su terorizmu. Argi dar kam nors neaišku, kad Rusijos armija elgiasi kaip grupė gaisrininkų-padegėjų, savo pačių veiksmais kurstydami terorizmo ugnį? Praėjo jau dešimt metų, kai vyksta didžiulio masto represijos, tačiau ugnis, maža to, kad negęsta – ji plečiasi, perauga sienas, persimeta į Šiaurės Kaukazą, o kovotojai darosi žiauresni. Kiek laiko dar galime ignoruoti tą faktą, kad, gąsdindama „čečėnų terorizmu“, Rusijos valdžia iš tikrųjų gniaužia laisvę, kurią žmonės buvo atgavę sugriuvus sovietų imperijai?

Prisidengiant karu Čečėnijoje, Rusijoje atkuriama centralizuota valdžia; karas suteikia tam tikrą motyvuotą pagrindą. O centralizuota valdžia – tai valstybinės žiniasklaidos priemonių kontrolės įvedimas, tai prieš visuomenines organizacijas nukreipti įstatymai, tai „valdžios vertikalės“ sustiprinimas, po to paprasčiausiai neliks institutų ir organų, kurie sugebėtų prieštarauti Kremliui ar apriboti jo valdžią. Karas faktiškai slepia sugrįžimą į autoritarizmą.

Deja, karai Čečėnijoje nesibaigia jau tris šimtus metų. Valdant carui, tai buvo laukiniai kolonijiniai konfliktai, valdant Stalinui, vyko beveik genocidas – Stalinas įsakė deportuoti visus šalies gyventojus, trečdalis jų žuvo pakeliui į GULAGĄ.

Mes atmetame kolonializmą ir tautų naikinimą. Mes gerbiame Rusijos kultūrą ir tikime, kad jos laukia klestėjimas ir demokratinė ateitis. Ir tikime, kad terorizmą reikia pasmerkti, nepriklausomai nuo to, kas jį vykdo – kovotojų grupuotės ar valstybinės armijos. Ir todėl reikalaujame pakelti čečėnų klausimo paslaptingumo skraistę. Mes privalome padėti Rusijos valdžiai išsikapstyti iš tos duobės, kurią ji pati ir išsikasė ir į kurią pati ir pakliuvo, keldama pavojų ne tik čečėnams ir rusams, bet ir visam pasauliui.

Jeigu per „Aštuoneto grupės“ susitikimą, kurs įvyks 2006 metų birželį Rusijoje, Sankt Peterburge, čečėnų klausimas bus nustumtas į šalį, tai bus tikra tragedija. Jei mes iš tikrųjų norime, kad tas baisus ir begalinis karas baigtųsi taikiai, šį klausimą būtina svarstyti atvirai.

www.bernardinai.lt

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 1)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (70)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (47)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (138)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija (4)

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (12)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras