Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Taras Kuzio. Sudėtingi Ukrainos ir Rusijos santykiai

2011 10 04

Prasti Ukrainos ir Rusijos santykiai nėra naujas reiškinys, nes jie buvo panašūs ir valdant prorusiškam prezidentui Leonidui Kučmai. Vis dėlto L. Kučma turėjo bendradarbiauti su daug demokratiškesniu Rusijos prezidentu Borisu Jelcinu, o neabejotinas V. Putino sugrįžimas į Rusijos vadovo postą 2012 metų kovą reiškia, kad Maskva ir toliau laikysis kietos pozicijos santykiuose su Kijevu. Per paskutinius du Ukrainos nepriklausomybės dešimtmečius Kijevo ir Maskvos santykiai buvo gana nuspėjami. Rusija palaikydavo Rytų Ukrainoje remiamus kandidatus į prezidento postą, tačiau geresnių santykių pažadai ištesėti nebuvo, o ryšiai su „prezidentais – nacionalistais“ neišvengiamai susiklostydavo komplikuotai.

2004 m. išrinktas V. Juščenka V. Putinui atrodė labai įtartinas, nes Rusijos lyderis buvo tarsi pažemintas Oranžinės revoliucijos, įvykio, kurį Maskva ir V. Janukovyčius laikė Jungtinių Valstijų remiamu sąmokslu. V. Putinas du kartus lankėsi Ukrainoje 2004 m. spalį ir lapkritį, siekdamas paremti V. Janukovyčių ir pasveikinti jį su pergale prezidento rinkimuose dar dieną prieš paskelbiant oficialius rezultatus. V. Juščenką buvo lengva pavaizduoti kaip niekšą nacionalistą dėl jo nacionalinio identiteto ir užsienio politikos krypties. Santykiai su Rusija ir Lenkija ypač įtempti tapo po jo deklaruotos paramos Gruzijai per 2008 m. rugpjūčio Rusijos invaziją į šią valstybę.

Iš tikrųjų L. Kučma tam tikra prasme taip pat buvo nacionalistas. Buvęs Ukrainos prezidentas „ukrainietizavo“ šalies švietimo sistemą ir inicijavo tarptautinę kampaniją, kad 1933 m. Didysis Ukrainos badas (holodomoras) būtų įvardytas genocidu. L. Kučma kelis kartus prašė NATO pasiūlyti Ukrainai Narystės veiksmų planą 2002 ir 2004 metais. V. Juščenka analogiškus žingsnius žengė 2006 ir 2008 metais. L. Kučmos ir V. Juščenkos santykiai su Maskva tapo gana įtempti dėl tos pačios priežasties – dėl Rytų Ukrainos naivumo galvojant apie Rusiją ir broliškus slavų jausmus. O tas naivumas siejamas su imperiniu Rusijos šovinizmu, nenorinčiu susitaikyti su Ukrainos valstybingumu. Tai aiškiai atskleidžiama privačiuose pokalbiuose su Vakarų šalių diplomatais Kijeve. V. Putinas 2008 m. balandį NATO ir Rusijos Taryboje Bukarešte pasakė: „Tu juk supranti, Džordžai Bušai, kad Ukraina netgi nėra valstybė. Kas yra Ukraina? Jos teritorija Rytų Europoje buvo Rusijos dovana jai“. V. Putino akimis žiūrint, Ukraina yra dirbtinė valstybė, kurioje trečdalis gyventojų yra etniniai rusai.

Maskvos panieka Ukrainos valstybingumui nesumažėjo net ir dėl prorusiškos V. Janukovyčiaus pozicijos. Dabartinis Ukrainos prezidentas pratęsė Sevastopolio bazės egzistavimą iki 2047 m., nutraukė NATO narystės siekius ir pritarė Rusijos pozicijai, kad 1933 m. badas buvo daug kur Sovietų Sąjungoje. Prezidentas atmetė teiginį, kad holodomoras yra genocidas ar Ukrainos badas. Prieš dvejus metus V. Janukovyčius buvo vienintelis Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) politikas, rėmęs Pietų Osetijos ir Abchazijos nepriklausomybę. Vyresnysis pareigūnas Ukrainos vyriausybėje taip pakomentavo Rusijos ir Ukrainos santykių padėtį: „Mes turėjome iliuziją, kad daug ką galima išspręsti pamirštant taip Rusiją erzinantį holodomoro klausimą, kai jis yra traktuojamas kaip genocidas. Taip pat jei pamiršime planus prisijungti prie NATO ir visokiais būdais nuolaidžiausime Rusijai. Tačiau problemų sprendimai nebuvo rasti“.

V. Janukovyčiaus administracija, kaip ir ankstesni Ukrainos lyderiai, yra suerzinti Rusijos pozicijos nesikalbėti su Ukraina kaip su sau lygia. Minėtas pareigūnas aiškina: „Tai ne mes tolstame nuo Rusijos, o būtent ji stumia mus nuo savęs“. V. Janukovyčius atidavė tiek daug, taip greitai ir praktiškai už nieką. Padėtis dar daugiau komplikavosi, kai Julija Tymošenko buvo imta kaltinti dėl dujų sutarties su V. Putinu 2009 m. pasirašymo, o tai V. Janukovyčius laiko valstybės išdavyste, tarsi sutarties su priešu pasirašymu. Ukrainos prezidentas Dušanbės NVS vadovų susitikime skundėsi: „Nesame silpni ir menki. Mūsų valstybė yra nepriklausoma. Pirmiausia jie įspraudė mus į kampą, tada ėmė diktuoti sąlygas. Tai žemina ne tik mane asmeniškai, bet ir visą valstybę, ir aš negaliu to leisti“. Ukrainos pareigūnai pasmerkė informacinius karus su V. Janukovyčiumi ir jo sąjungininkais ekonomikos oligarchais.

Įtempti Kijevo ir Maskvos santykiai leidžia padaryti tokias išvadas. Pirma, Rusija negerbia Ukrainos suvereniteto. Antra, V. Janukovyčius negavo nieko atgal už prorusišką politiką. Negana to, ta politika jam suteikė mažiau įtakos negu L. Kučma turėjo 1990-aisiais (jis turėjo Jungtinių Valstijų paramą ir bendradarbiavo su NATO, siekdamas įtikinti Rusiją laikytis nuosaikesnės pozicijos). Trečia, išlaikydamas Sevastopolio bazę de facto neribotą laiką, V. Janukovyčius suteikė Rusijai galimybę įsiveržti į Krymą. Įtampa tarp Rusijos ir Ukrainos nuolat auga.

Pagal 2011 m. rugsėjo 30 d. „Eurasia Daily Monitor“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras