Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Rusija
 
  V. Putinas: kokio lyderio laukia Rusija? (23)

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2011 10 05

Rašyti apie Vladimirą Putiną, kuriam spalio 7 d. sukanka 59-eri, atsiejus jį nuo praeities ir juo labiau – nuo ateities, neįmanoma. Tiesa, jo politinė praeitis iki pat 1999-ųjų rugpjūčio, kai jis tapo Rusijos premjeru, gana miglota. O ir perspektyvos, atlikus visus nustebinusią rokiruotę su prezidentu D. Medvedevu per „Vieningosios Rusijos“ suvažiavimą rugsėjo 24-ąją, ne ką aiškesnės. Viena aišku: tai stiprios valios, ryžtingų politinių sprendimų lyderis, nesibodintis jokių priemonių tikslui pasiekti.

Paslaptys ir heroizmas

Šalia oficialios biografijos amžininkai pateikia ir daug nežinomų arba tiesiog nuslėptų faktų iš V. Putino gyvenimo. Antai Vakarų spauda skelbė, kad buvusiam čekistui nesvetimas ir turto troškimas: 2006 m. sausį Vokietijoje, Hailigendamo apylinkėse jis nusipirko prabangią vilą, kurioje XIX a. lankydavosi Rusijos carai. Tai viena gražiausių iš pasaulyje pripažintų 330 kurortinių Vokietijos vietų šalies šiaurėje, prie Baltijos jūros, kur kanclerė Angela Merkel 2007 m. birželio 6–8 d. priėmė pasaulio valstybių klubo – Didžiojo aštuoneto (G8) lyderius. Tai čia V. Putinas JAV prezidentui George‘ui W. Bushui pasiūlė kurti bendrą priešlėktuvinę gynybą. Hailigendamas dar vadinamas „baltuoju miestu prie jūros“ ir vertinamas kaip klasicistinio stiliaus architektūros kūrinys.

Kitame portale rašoma, kad V. Putinas yra suklastojęs savo biografiją – nutylėjęs kai kuriuos faktus. Jis esą nuslėpė, kad tikroji jo motina rusė gyvena Gruzijoje, nes yra ištekėjusi antrą kartą – už gruzino, kuris labai nemėgo jos pirmojo vaiko Volodios. V. Putino vaikystė, pasirodo, buvo labai skurdi, sunki, ir motina jį, nenorėdama pyktis su naujuoju vyru, išdavė. Jam tekę ir vaikų namuose gyventi. V. Putino tikroji motina – Vera, patėvis – Georgijus. Vera ir Georgijus susilaukė dviejų dukrų, tad V. Putinas turi dvi netikras seseris.

Antrasis pasaulinis karas smarkiai pakeitė V. Putino šeimos likimą. Per 900 dienų trukusią Leningrado blokadą V. Putino tėvai turėjo labai daug iškentėti. Per miesto apsiaustį jo brolis žuvo, o tėvas per netoliese vykusius mūšius buvo smarkiai sužeistas. Blokados metais V. Putino motina nuo alkio ir šalčio labai išseko, tačiau ją išgelbėjo būsimojo prezidento tėvas. „Laidojimo tarnautojas jos kūną jau buvo padėjęs prie lavonų krūvos ir rengėsi gabenti į kapines. Tačiau ji dar buvo gyva, ir mano tėvas ją iš tos krūvos ištraukė. Mano motina išgyveno tik dėl to, kad tėvas užleido jai savo vietą ligoninėje“, – 1999 m. prisiminė Rusijos vadovas.

Svaiginančios karjeros nešamas

Sunki šeimos praeitis užgrūdino būsimą F. Dzeržinskio sekėją. Bet iš pradžių V. Putinas 1975 m. baigė Leningrado universiteto Teisės fakultetą, o dar po 10 metų – Maskvos aukštąją KGB mokyklą. Penkerius metus jis buvo KGB karininkas Drezdene, padėdamas Rytų Vokietijos saugumo tarnybai „Stasi“ (santrumpa iš vok. Ministerium für Staatssicherheit – Valstybės saugumo ministerija) sekti ir likviduoti režimui nepaklusnius vokiečius, verbuoti agentus ir informatorius.

Apskritai tą visą ilgą laikotarpį – nuo 1975 iki 1992 m. V. Putinas buvo KGB Pirmosios valdybos (užsienio žvalgyba) karininkas. Per 1990 m. sukrėtimus jis grįžo į Leningradą, dirbo Leningrado universitete rektoriaus padėjėju tarptautiniais klausimais, bet savo žvalgybinės veiklos dar nemetė. Taip V. Putinas užsitarnavo aukštą žvalgybininko postą: 1998–1999 m. jis dirbo Federacinės saugumo tarnybos (FST) direktoriumi.

Iš šio posto jis kyla į svaiginančią politinę karjerą: 1999 m. rugpjūtį paskiriamas Rusijos premjeru, o metų pabaigoje B. Jelcinas jam patiki ir valstybės vadovo vairą. Dukart – 2000 m. kovo 26 d. ir 2004 m. kovo 14 d. – jis išrenkamas Rusijos prezidentu. Bet 2008 m. pagal konstituciją jis savo kandidatūros į prezidentus iškelti jau negali ir užleidžia vietą 13 metų jaunesniam, taip pat teisės mokslus Sankt Peterburge baigusiam D. Medvedevui.

Per tą laiko pakeičiama Rusijos konstitucija, ir dabar būsimam prezidentui jau numatyta nebe ketverių, o šešerių metų kadencija. Taigi, V. Putinas galės mėgautis šiuo postu iki 2024 m., nors tada bus sulaukęs „brežnevinio“ amžiaus – 72-ejų metų...

Ko turėtų bijoti uošvė

V. Putinas – lyg kompleksuotas vaikas, kuris apdaužo draugus, o pamatęs, kad pralaimės, ima siūlyti jiems savo žaislus. Taip V. Putiną „Valstiečių laikraštyje“ 2007 m. liepą, po G8 susitikimo Heiligendame, apibūdino apžvalgininkė L. Pečeliūnienė. Tąkart tas žaislas nebuvo jau toks nekaltas. Tuometinio prezidento agresija dėl JAV planų Rytų Europoje dislokuoti savo priešraketinio skydo elementus prasiveržė ūmiai. G. W. Bushui suabejojus dėl Maskvos siūlymo kurti bendras priešraketinio skydo sistemas, V. Putinas pagrasino: „Rusija atsuks savo raketas į taikinius, jei Lenkijoje ir Čekijoje bus dislokuotas priešraketinės gynybos skydas.“ Tuo pačiu metu Rusija išbandė savo vidutinio nuotolio raketas „Iskander-M“, kurias ketino dislokuoti Kaliningrado srityje. Jos keltų rimtą pavojų pirmiausia tokioms NATO šalims kaip Lietuva ir Lenkija.

Beje, čia, Pregolsko gyvenvietėje prie Kaliningrado, iki 2001 m. lapkričio gyveno V. Putino uošvė Jekaterina Škrebniova – žmonos Liudmilos Putinos motina. Po sudėtingos akių operacijos ji persikėlė į Maskvą, arčiau galingojo žento, dabar jai turėtų būti apie 85-eri, ir nėra žinių, ar ji tebegyvena. 2000-ųjų sausį, duodama interviu vietos laikraščiui, senutė skundėsi: „Kas iš to, kad esu prezidento uošvė...“ Mat žentas čia neužsuka, net per vizitą į Kaliningradą neturėjęs laiko aplankyti uošvės. O ji skundėsi ir tekančiu stogu (gyveno ji standartiniame bute, sename bombardavimų apgriautame trijų aukštų vokiškame name), ir ūkio tarnybų abejingumu, bet didžiavosi proletariška abiejų susijungusių šeimų kilme.

V. Putinas niekada į Lietuvą nebuvo užsukęs. J. Škrebniova savo interviu laikraščiui „Komsomolskaja pravda“ 2000 m. sausio 19 d. sakė, kad jaunavedžiai po 1983 m. Leningrade įvykusių vedybų mėlynu šeštuoju žiguliuku per visą Pabaltijį, taigi ir per Lietuvą, ne be nuotykių atvažiavo pas uošvę... Apie savo darbą V. Putinas niekada nepasakodavo, tačiau jeigu ir būtų užsiminęs, pokario atsikėlėliams į seną prūsų žemę tai nebūtų sukėlę neigiamų emocijų.

Tik viena senajai Jekaterinai, kaip ir kitiems srities bei regiono gyventojams, turėjo kelti nerimą: tuometinio prezidento ketinimai militarizuoti kraštą, didinti branduolinę ginkluotę jame, taip atsakant į ideologinio priešininko planus. Tame G8 susitikime V. Putinas neslėpė, kad „jeigu Amerika nori, grįš šaltojo karo laikai“. „Ne mes jį pradėjome“, – tada teisinosi Rusijos vadovas.

Naujai politikai – šiek tiek botokso...

V. Putino agresija kaitaliojasi su sumaniai konstruojamo jo įvaizdžio detalėmis. Štai laikraštis „The Washington Post“ atkreipia dėmesį, kad būsimasis trečiąkart prezidentas (o kas tuo abejoja?) pusnuogis jodinėja ant dovanoto žirgo Sibire, su teleskopiniu šautuvu medžioja laukinius žvėris, lėktuvu gesina miško gaisrus ir galiausiai, apsirengęs odine striuke, vadovauja baikerių paradui. Taip, tai Vladimiras Putinas, Rusijos visų metų laikų čiuožimo, žvejybos, slidinėjimo, nardymo, dziudo meistras.

Paskui laikraštis nepamiršta naujausio šių dienų politiką liečiančio gando. Galima tik įsivaizduoti, rašo Amerikos dienraštis, ką visi tie triukai ir vėjas daro šio vyro odai, ką jau kalbėti apie tai, kad reikia valdyti branduolinių ginklų lagaminėlius ir primesti savo valią 140 mln. piliečių turinčioje valstybėje. Tam reikia „gero vaizdo“. Tad derėtų padėkoti stebuklingajam botoksui. Kaip rašo žinynai, tai greitas, efektyvus ir saugus būdas pergudrauti gamtą ir atkurti jaunystę be chirurginės intervencijos. Tačiau Medisono universiteto (JAV, Viskonsino valstija) mokslininkai paskelbė, kad yra vienas šalutinis poveikis: botulino toksino (lot. botulinum toxin) injekcijomis besinaudojantis asmuo praranda gebėjimą tinkamai jausti emocijas. Tie patys mokslininkai tvirtina, kad, jei nuo žmogaus veido dingsta emocijos, jis praranda gebėjimą jas išreikšti žodžiais. Negana to, tyrinėtojų nuomone, sutrinka šnekamojo teksto suvokimas...

Štai kodėl, anot „The Washington Post“, kritikai sako, kad V. Putinas, kuriam šią savaitę sukanka 59 metai, jau nebeatrodo toks jaunas. O šnabždėjimai prasidėjo prieš metus, kai Rusijos premjeras Ukrainoje pasirodė su mėlyne po kaire akimi. Žurnalistams buvo pasakyta, kad jie visa tai tik įsivaizdavo. „Rusijos gyventojai nori naujo veido politikoje, – rašė vienas Rusijos tinklaraštininkas. – Taigi, štai jums ir naujas veidas – V. Putinas pasidarė plastinę operaciją.“

Buvo taip ar ne, politiko reikalas. Eiliniams rusams ir, žinoma, mums daug svarbiau, kokią politiką vykdys tas „naujas senas veidas“. Kita vertus, kokio lyderio reikia ateities Rusijai? Pagaliau, kaip svarsto savaitraštis „Veidas“, „kas Lietuvai blogiau – D. Medvedevas ar V. Putinas?“ Ar jis kaimyninių tautų atžvilgiu nepanaudos sunkaus represijų įnagio, kaip kitados darė J. Stalinas?

Juk, pažymi „The New York Times“, jei V. Putinas išliks valdžioje iki 2024 m., jis „persėdės“ ne tik keturis JAV prezidentus, trijų Kinijos lyderių kartas, bet priartės ir prie J. Stalino diktatūros – gal ne tik pagal jos trukmę, bet ir pagal padarytus nusikaltimus.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 23)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (4)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (10)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (53)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (1)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras