Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Rusijos žiniasklaida – ant bedugnės krašto

2011 10 11

Spalio 7-ąją pažymėtos penktosios „Novaja gazeta“ žurnalistės ir autorės Annos Politkovskajos nužudymo metinės. Ji plačiai žinoma dėl novatoriškų Šiaurės Kaukazo regiono padėties tyrimų. A. Politkovskajai atminti RFE/RL nagrinėja tokius Rusijos žiniasklaidos klausimus kaip nuosavybė ir cenzūra, besikeičiantys vartotojų įpročiai, žurnalistų problemos Rusijos regionuose, internetinės žiniasklaidos populiarumas ir įtaka bei bulvarinių laikraščių vaidmuo. Charizmatiška ir atkakli „Novaja gazeta“ reporterė Anna Politkovskaja buvo pagrindinė Čečėnijos karo kritikė, kol 2006 m. buvo nušauta. Prieš mirtį prasitarė, kad buvo nuodijama, nes taip būtų galėję sutrukdyti nušviesti 2004 m. Beslano mokyklos įkaitų dramą. Šioje vietoje reikėtų prisiminti ir keistą vieno pagrindinių nepriklausomų Rusijos laikraščių reporterio Jurijus Ščekočikino mirtį: 2003 m. jis tikrino galimus kriminalinius saugumo pajėgų ryšius, bet staiga mirtinai susirgo, o  po poros dienų mirė. Rėmėjai mano, kad reporteris buvo nunuodytas.

Praėjusiais metais organizacija „Žurnalistai be sienų“ paskelbė apie tokių veiksmų nebaudžiamumą, todėl Rusija pagal spaudos laisvės rodiklį atsidūrė 140-oje vietoje iš 178. Tai akivaizdžiai parodo, kaip sunku būti reporteriu Rusijoje: išpuoliai prieš žurnalistus pavertė šią šalį viena pavojingiausių vietų pasaulyje jiems dirbti tokiu metu, kai vyriausybė spaudžia laisvąją žiniasklaidą. Vis dėlto pasitaiko smarkiai valdžią kritikuojančių leidinių. Jų žurnalistai teigia, kad sunkiausia yra ne pranešti apie valstybės problemas, bet būti išgirstiems.

„Novaja gazeta“ redaktoriaus pavaduotojas Andrejus Lipsky teigia, kad pasikartojantys reporterių nužudymai baugina. „Žinoma, turime būti atsargūs“, – sako jis, bet iššūkių nevengia. Lyg smurto grėsmės būtų maža, valdžia kontroliuoja straipsnių temas ir pagal nebylias taisykles draudžia kalbėti apie premjero V. Putino ir jo aplinkos žmonių bei giminių finansinius reikalus. A. Lipsky pabrėžia, kad spaudimas paprastai pasiekia tarsi ir legaliai: per bylas ir tyrimus neva bandant uždrausti ekstremizmą. „Niekas negali tiesiog ateiti ir tave nušauti, – priduria pašnekovas. – Yra kitų metodų: mokesčių policija, kaltinimai šmeižtu ir kitokio pobūdžio susidorojimai“.

A. Lipsky tiki palankia tarptautine nuomone, dėl kurios „Novaja gazeta“ gavo ne tik daug skatinamųjų premijų, bet ir sugebėdavo įstumti valdžią į beviltišką padėtį. Be to, valdžios atstovams netgi būdavo patogu toleruoti šį leidinį, nes reikėjo parodyti, kad Rusijoje egzistuoja nepriklausomi žiniasklaidos šaltiniai. „Tai ne kraujo trokštantis režimas ir ne totalitarizmas. Tai didžiulių interesų režimas su autoritarine potekste“. Žiniasklaidos studentas Denisas Volkovas sako, kad toks „Novaja gazeta“ toleravimas padeda valdžiai nuslopinti galimus viešus neramumus. Internetas ir saujelė laikraščių padeda stabilizuoti visuomenę, nes neva leidžiama nuleisti garą. Net gali susidaryti apgaulingas įspūdis, kad leidžiama šnekėti apie viską.

Dar sudėtingesnė yra Rusijos regionų žurnalistų situacija, nes čia žiniasklaida spaudžiama ne tik valdžios iš Maskvos, bet ir vietinių pareigūnų. Bet netgi ten nepriklausomi leidiniai įsidrąsina įkąsti, pranešdami apie šiurkštų elgesį su jais. Dažnai didžiausias jų trukdys yra ne draudimas pranešti, bet skaitytojų, kuriems tai būtų įdomu, stoka. Žmogaus teisių aktyvistas Levas Ponomariovas teigia, kad vietiniuose laikraščiuose dažnai rašoma apie įvairius žmogaus teisių pažeidimus, kalinių kankinimus ar net nužudymus, tačiau tokios žinutės nepasiekia tikslo, todėl valdžia išlieka užtikrinta, kad nieko nenutiks.

Tačiau susidaro įspūdis, kad ne tik valdžiai, bet ir daugumai rusų nerūpi tokios naujienos. Eiliniai rusai yra tarsi apolitiški ir tokie išliks, kol išorinis pasaulis vienaip ar kitaip paveiks jų privatų gyvenimą. Korupcija suvokiama kaip savaime suprantamas dalykas, kurio niekas negali pakeisti. Vyrauja požiūris: čia yra mano atskiras gyvenimas ir aš kuriu jį savo jėgomis. O jie tegu keliauja į pragarą už savo nusikaltimus.

Vis dėlto internetu pavyko įkvėpti nedidelius, bet po truputį augančius paprastų žmonių judėjimus, tačiau iki iššūkio įsitvirtinusiai valdžiai dar toli. Gyventojai visų pirma turi įsisąmoninti piliečio vertybes, o tada jau galės spausti valdžią, kad ši taptų demokratiškesnė. Šio aspekto žmonės nesupranta, nes jiems demokratija reikalinga savo tikslams pasiekti.

Pagal 2011 m. spalio 8 d. „Radio Free Europe / Radio Liberty“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras