Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Rusija
 
  Kiek pavojingas nacionalizmas Rusijoje?

Greta Tučkutė
2006 02 24

Daugelis fašizmo arba kraštutinio nacionalizmo tyrinėtojų sutinka, kad ypatingai palankios sąlygos tokių nuotaikų plitimui susidaro visuomenei pergyvenus didelius sukrėtimus (pvz., karinius, politinius ar kitokius pralaimėjimus), lydimus nepasitenkinimo, revanšo troškimų, įprastos pasaulėtvarkos bei aplinkos griūties, dažnai – ir socialinės-ekonominės krizės, visuotinis moralinis nuosmukis. Rusijos atveju ekstremalaus nacionalizmo apraiškas galima pastebėti ir pajausti vis dažniau. Neretai nacionalistiniai jausmai yra skatinami pačios valdžios nors ji oficialiai deklaruoja tolerancijos ir demokratijos propagavimo politiką.

Pavyzdžiui, įvykus incidentui, kai buvo sumušti Lenkijos diplomatai, tiek Rusijos žiniasklaida tiek pati valdžia incidentą susiejo su įvykiais Lenkijoje, kurių metu buvo sumušti ir apiplėšti rusų diplomatų vaikai. Tokiu būdu Lenkija Rusijos piliečių akyse buvo parodoma kaip priešė, Lenkijos diplomatų sumušimas vertinamas natūraliu reiškiniu – kerštu už „vaikų pralietą kraują“, o tuo pačiu nukreipiamas visų dėmesys nuo gilesnių dvišalių santykių problemų tokių kaip - dujotiekio tarp Vokietijos ir Rusijos statymo sutartis, Lenkijos aktyvus vaidmuo per rinkimus Ukrainoje ir nuolatinis dėmesys Ukrainai, kurią Rusija vis dar laiko savo įtakos zona.

Turėti susikurtų išorinių priešų kartais yra patogu, nes tai vienija valstybės viduje gyvenančius žmones, nukreipia jų mintis nuo vidinių problemų ir jei kas nors nesiseka, pavyzdžiui, skurdas nemažėja arba ekonomika neauga, valdžia visada gali pasakyti, kad kas nors kitas dėl to yra kaltas.

Lenkų diplomatų ir žurnalisto sumušimas tėra vienas iš daugelio pavyzdžių kaip nacionalistiniai jausmai gali būti panaudojami ir manipuliuojami. Šio straipsnio pagrindinis uždavinys yra išsamiai apžvelgti Rusijoje gyvuojančius ir sėkmingai veikiančius ekstremaliai nacionalistinius kitaip tariant fašistinius judėjimus.

Rusijoje susidariusi situacija iš principo atitinka anksčiau minėtas nacionalizmo plitimui palankias aplinkybes. SSRS bei komunistinės sistemos žlugimas sugriovė įprastą aplinką ir paliko savotišką pasaulėžiūrinį vakuumą (be kita ko, viena pagrindinių SSRS propagandinio aparato eksploatuotų temų buvo “priešo” įvaizdžio diegimas, todėl didelė Rusijos visuomenės dalis yra imli šūkiams, kuriais dėl padėties blogėjimo kaltinami įvairūs “priešai”). Dėl vėlesnių Rusijos pergyventų pokyčių daugelis jos piliečių neteko ankstesnės stabilios padėties ir sunkiai prisiderina prie naujos realybės. Be to, Rusijos socialinė-ekonominė raida sudarė sąlygas kilti ženkliai socialinei įtampai: turtinė diferenciacija pasiekė didelį mastą, didelė dalis gyventojų nuskurdo, tuo tarpu valstybė ir nedidelis turtingųjų sluoksnis gauna milžiniškas pajamas. Taip pat pažymėtina, kad prastas kariškių materialinis bei socialinis aprūpinimas plečia nepatenkintų esama padėtimi ir pasirengusių ją keisti asmenų ratą. Šios ir kitos (valstybės prestižo smukimas, imigrantų srauto didėjimas, nusikalstamumo augimas ir t.t.) aplinkybės kuria aplinką, palankią ksenofobinių bei “stiprios rankos” nuotaikų plitimui.

Kasdienėje vartosenoje ir netgi analitikų pasisakymuose bei rašiniuose apie situaciją Rusijoje dažnai nevisiškai tiksliai vartojama “fašizmo” sąvoka, ją taikant beveik visoms nacionalizmo ar antidemokratinių nuotaikų apraiškoms. Iš tiesų fašistais ar neonacistais (netgi taikant patį plačiausią šių sąvokų supratimą) priimtina vadinti tik skinus ir dalį marginalių judėjimų, iš kurių išsiskiria kelios stambesnės organizacijos.

Rusijos teisėsaugos institucijų duomenimis, šiuo metu šalyje yra apie 10 tūkstančių taip vadinamų skinų (skustagalvių, nuo angl. skinhead). Nepriklausomų ekspertų duomenimis, jų yra apie 50 tūkstančių ir šis skaičius gana sparčiai auga. Skinai nesudaro vieningos organizacijos, yra suskilę į daugybę smulkių (keli-keliolika žmonių) grupelių. Daugiausia (bet nebūtinai) tai – paaugliai bei jaunimas iš skurdžių šeimų, nematantys asmeninių perspektyvų, mažai išsilavinę, dažnai – susiję su futbolo sirgalių judėjimais. Didžiausios skinų bendruomenės yra Maskvoje, Sankt-Peterburge, Nižnij Novgorode, tačiau daugiau ar mažiau judėjimas išplitęs visoje šalyje. Būtent skinams priskiriama dauguma fizinio susidorojimo su užsieniečiais ar kitataučiais atvejų.

Dauguma fašistinių organizacijų yra marginalios ir mažai reikšmingos, dažnai veikia tik atskiruose Rusijos regionuose, tačiau galima išskirti kelias stambesnes, pretenduojančias į dominavimą visame judėjime. Iš jų labiausiai pastebima yra “Rusų nacionalinė vienybė” (RNV). Ji įsikūrė 1990 m. ir XX a. dešimtame dešimtmetyje buvo didžiausia panašaus pobūdžio organizacija. 1999‑2000 m. RNV suskilo į kelis judėjimus. Labiausiai pagarsėjo RNV atplaiša, kuriai vadovauja A. Barkašovas. Organizacijai būdingas kraštutinis nacionalizmas ir antidemokratiškumas, atvirai demonstruojama nacistinė simbolika. Kita iš RNV kilusi ir šiuo metu labai aktyvi organizacija – “Slavų sąjunga”. Ji atvirai skelbiasi esanti nacionalsocialistinė, vartoja pavadinimo santrumpą SS. Lyderis – D. Demuškinas.

Nepriklausomų ekspertų manymu, šiuo metu fašistinės organizacijos Rusijoje kartu gali turėti apie 10-15 tūkstančių aktyvistų. Pastaruosius kelis metus galima pastebėti išaugusį judėjimo aktyvumą. Be tradicinių formų – dalyvavimo piketuose ir mitinguose, periodinių leidinių ir knygų leidybos, interneto teikiamų galimybių panaudojimo – mėginama įsisavinti naujus veiklos metodus. Aktyvistai‑hakeriai dažnai įsilaužia į interneto svetaines (pvz., žmogaus teisių gynimo organizacijų). Vienas pavojingiausių naujų veiklos metodų – teroristiniai aktai. Pvz., įtariama, kad gana plačiai nuskambėjusį aktą – 2005 m. liepą įvykdytą sprogimą geležinkelyje pravažiuojant traukiniui “Groznas‑Maskva” – surengė RNV aktyvistai. Pastaruoju metu pastebimas sukarintų grupuočių kūrimo suaktyvėjimas.

Taip pat Rusijoje veikia daugybė organizacijų, kurioms būdingas kraštutinis nacionalizmas, tačiau jų priskyrimas fašistinėms nebūtų visiškai tikslus. Pastaruoju metu aktyviausiai veikia “Eurazijos jaunimo sąjunga” ir “Judėjimas prieš nelegalią imigraciją” (JPNI). Plačiausiai nuskambėjo šių organizacijų 2005 m. lapkričio 4 d. Maskvoje surengtas “Dešinysis maršas”, kurio metu skambėjo šūkiai: “Nacija aukščiau visko”, “Rusija, nacija, tvarka”, “Rusai, pirmyn” ir t.t. Didžiuosiuose Rusijos miestuose šiuo metu itin aktyvi yra JPNI. Pagrindinis organizacijos tikslas – deportuoti visus nelegalius imigrantus ir maksimaliai apriboti legalių įvažiavimą. JPNI siekia maksimaliai pasinaudoti rusų ksenofobinėmis nuotaikomis ir kartu ženkliai prisideda prie tolimesnio jų plitimo. Nepriklausomų ekspertų duomenimis, ksenofobiniai šūkiai susilaukia 50‑60% gyventojų didesnio ar mažesnio palaikymo.

Šiomis nuotaikomis naudojasi ir dalis didžiųjų politinių partijų. Plačiausiai nuskambėjo rinkimuose į Maskvos miesto dūmą “Tėvynės” partijos reklaminio filmo sukeltas skandalas. Vienas aktyviausių autorių, propaguojančių rasinę teoriją (teorinį rasizmo pagrindą) yra “Tėvynės” frakcijai priklausantis Valstybės dūmos narys A. Saveljevas (Valstybės dūmos NVS ir ryšių su tautiečiais reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas).

Savita Rusijos istorinė patirtis sudarė sąlygas gimti specifiniam politiniam judėjimui – fašistinės ir komunistinės ideologijos junginiui. Garsiausia tokiam “kairiajam fašizmui” atstovaujanti organizacija – “Nacionalbolševikų partija” (lyderis – E. Limonovas). XX a. dešimtame dešimtmetyje partija buvo itin radikali, skelbė siekianti imperijos nuo Vladivostoko iki Gibraltaro sukūrimo rusiškos civilizacijos pagrindu, totalinės valstybės sukūrimo, rusiško socializmo įvedimo. Šiuo metu NBP skelbia nuosaikesnius šūkius, daugiau orientuotus į Rusijos politines aktualijas, ir netgi siekia bendradarbiauti su opozicinėmis partijomis, tačiau išlieka radikalia nacionalistine ir antidemokratine organizacija.

Rusijos valdžia kategoriškai ir gana aktyviai smerkia fašistinę ideologiją ir jai atstovaujančias jėgas. Pvz., 2005 m. spalio mėnesį per taip vadinamą “tiesioginį televizinį bendravimą su tauta” RF prezidentas V. Putinas pareiškė, jog būtina sustiprinti visų teisėsaugos organų darbą tam, kad “fašistuojantys elementai išnyktų iš mūsų šalies politinio žemėlapio”.

Manoma, jog RNV skilimą 1999‑2000 m. paskatino specialiųjų tarnybų veikla. Rusijos teisingumo ministerija kartais atsisako registruoti fašistinio pobūdžio organizacijas ir partijas (pvz., Rusijos nacionalinę‑valstybinę partiją). Didžiausio visuomenės dėmesio sulaukė tebesitęsianti Nacionalbolševikų partijos legalizavimo epopėja. Byla dėl NBP likvidavimo keliauja per Rusijos teismines instancijas, jos baigtis dar nėra aiški. Visgi nepaisant viešų pareigūnų pareiškimų ir fragmentiškų veiksmų, kova prieš fašistinę ideologiją ir organizacijas šiuo metu yra daugiau deklaratyvi.

Antra vertus, nemažai fizinio susidorojimo ar vandalizmo aktų yra ištiriami ir kaltininkai nubaudžiami. Dalyje tokių bylų kaltininkai baudžiami už kriminalinius nusikaltimus ar chuliganizmą, tačiau vis dažnesni įstatymų straipsnių, numatančių baudžiamąją atsakomybę už nusikaltimus tautinės nesantaikos pagrindu, taikymo atvejai. Paprastai tokiais atvejais baudžiama žemiausia grandis, dažniausiai – skinai (garsesnės pastarojo meto bylos – Sankt-Peterburgo skinų grupuočių “Mad Crowd” ir “Šulc-88” teismo procesai).

Rusijos valdžia pastaruoju metu dažnai akcentuoja fašizmo grėsmę. Tikėtina, kad tai yra susiję su tam tikrais pragmatiniais sumetimais: 1) Tokiu būdu Vakarams demonstruojama, jog esama Rusijos valdžia nėra blogiausia iš galimų alternatyvų; 2) Tais pačiais sumetimais fašizmo grėsme gąsdinama Rusijos visuomenė; 3) Kovai prieš fašizmą Kremlius sukūrė masinį jaunimo judėjimą “Savi” (“Naši”), įsijungdamas į aktyvėjančią ir aštrėjančią partijų kovą dėl jaunimo paramos; 4) Kova prieš fašizmą pateisinamas įvairių specialiųjų priemonių taikymas. Pvz., Maskvos miesto dūma šiuo metu svarsto įstatymą dėl mitingų ir demonstracijų, kuriuo remiantis Maskvoje gali būti sugriežtintos tokių renginių rengimo taisyklės. Vienas pagrindinių pretekstų – radikalių organizacijų keliama grėsmė.

Fašistinių organizacijų aktyvistų skaičius Rusijoje šiuo metu santykinai nėra didelis. Judėjimas susiskaidęs į daugybę grupuočių. Artimoje perspektyvoje judėjimo suvienijimas yra mažai tikėtinas, todėl rimtos grėsmės politiniam stabilumui jis nekels. Antra vertus, tikėtina, kad fašistinio pobūdžio organizacijos taps labiau pastebimos viešajame gyvenime. Taip pat neatmestina pavienių teroro aktų vykdymo galimybė.

Didesnę grėsmę kelia ksenofobinių nuotaikų plitimas ir nacionalistinių organizacijų aktyvumas. Tikėtina, kad artėjant 2007 m. rinkimams bandymai pasinaudoti ksenofobinėmis nuotaikomis ir įvairiais “svetimo” arba “priešo” įvaizdžiais intensyvės.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (89)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras