Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Rusija
 
  Katastrofos Rusijoje – sisteminės klaidos atspindys (1)

Viktoras Denisenko
2011 11 04

Vasaros pabaigoje Rusijos vicepremjeras Sergejus Ivanovas atskleidė labai nemalonius statistinius duomenis. Pasak jo, per metus nelaimingų atsitikimų oro transporto srityje skaičius Rusijoje padvigubėjo, o tokių incidentų aukų skaičius per tą patį laikotarpį išaugo keturis kartus. Praėjus vos dviem savaitėms po šio S. Ivanovo pasisakymo ne tik Rusiją, bet ir visą sporto pasaulį sukrėtė tragedija: kildamas iš Jaroslavlio oro uosto sudužo lėktuvas, žuvo visa šio miesto „Lokomotyvo“ ledo ritulio komanda.

Žinoma, nė viena šalis nėra apsaugota nuo panašaus pobūdžio katastrofų, tačiau Rusijoje nutinkančių nelaimių reguliarumas leidžia įtarti labai rimtą problemą. Ją galima apibūdinti kaip sisteminę, nes neveikia tam tikri kelią tragedijai turintys užkirsti mechanizmai.

Reikia paminėti ir dar vieną skaudžią nelaimę. Šių metų liepos 10 d. Volgos upėje nuskendo kruizinis laivas „Bulgarija“. Per nelaimę žuvo 122 žmonės. Tyrėjų nuomone, tragedijos priežastys buvo susijusios su laivybos saugumo reikalavimų nepaisymu. Be to, gana senas laivas (pastatytas 1955 metais) buvo perpildytas: jame buvo 208 žmonės (52 asmenimis daugiau, negu leidžia techninė norma). Svarbu ir tai, kad „Bulgarijos“ kapitonas Aleksandras Ostrovskis, išplaukdamas į lemtingą kelionę, uosto dispečeriui nurodė, kad jo laivas veža vos 20 keleivių (dešimt kartų mažiau, nei buvo iš tikrųjų).

„Bulgarijos“ katastrofa atspindi daugelį sisteminės klaidos aspektų. Kapitonas išplaukė į reisą senu, prastos techninės būklės laivu, kuris buvo perpildytas. Kad laivui būtų leista išplaukti, kapitonas pateikė uosto administracijai klaidingus duomenis. A. Ostrovskis tikėjosi sėkmingai baigti kelionę pasikliaudamas Rusijoje liūdnai pagarsėjusiu авось („gal“) principu – gal pavyks, gal viskas bus gerai, gal laivo būklė ne tokia jau bloga, gal ir nieko, kad jis perpildytas ir pan. Neįmanoma pasakyti, kiek kartų kapitonas jau buvo leidęsis į tokią rizikingą kelionę. Ko gero, tų kelionių, paremtų „gal pavyks“ principu, būta nemažai.

Kad tokios katastrofos yra sisteminės klaidos atspindys, rodo ir aukštų Rusijos pareigūnų pareiškimai, skambantys po kiekvienos iš nelaimių. Prezidentas Dmitrijus Medvedevas po „Bulgarijos“ tragedijos pavedė „griežtai patikrinti visą upių transportą“. Apie griežtos patikros būtinybę prabilo ir transporto ministras Igoris Levitinas. Iš tokių pasisakymų ir pavedimų matyti, kad net šalies vadovybė supranta, jog tragedija yra susijusi su visos sistemos bėdomis. Pavedimas „patikrinti visą upių transportą“ rodo, kad „Bulgarijos“ katastrofa yra ne atsitiktinė skaudi tragedija, o sisteminių pažeidimų išdava.

Bet problemų yra ne vien upių transporte. Prieš kelerius metus Rusiją sukrėtė kita milžiniška tragedija, turinti savotiškų paralelių su „Bulgarijos“ katastrofa. Per gaisrą Permės naktiniame klube „Chromaja lošadj“ („Šlubas arklys“) 2009 m. gruodžio pradžioje žuvo 141 žmogus. Kaip tapo žinoma po tragedijos, klubas pagal oficialius dokumentus galėjo sutalpinti ne daugiau kaip 50 žmonių, nors jo tinklalapyje buvo nurodyta, kad jame vienu metu gali linksmintis iki 450 žmonių (tragedijos vakarą klube susirinko apie 300 lankytojų) [http://news.moe-online.ru/view/214559.html]. Šis naktinis klubas taip pat buvo pažeidęs nemažai priešgaisrinio saugumo reikalavimų ir nereagavęs į atitinkamas priešgaisrinės apsaugos inspekcijos pastabas (kaip paaiškėjo, klubo savininkai mokėdavo simbolines baudas, bet trūkumų nešalindavo).

Po tragedijos klube „Chromaja lošadj“ prezidentas D. Medvedevas apibūdino jo administracijos veiklą kaip „nusikalstamą“, o visoje šalyje vietinės valdžios atstovai sankcionavo masinę komercinių pasilinksminimo vietų patikrą, buvo raportuojama apie aptiktus pažeidimus. Tačiau tai vėlgi rodo ne atliktos patikros efektyvumą, o egzistavusios (greičiausiai – ir tebeegzistuojančios) kontrolės sistemos neefektyvumą.

Yra dvi pagrindinės visų technogeninių katastrofų priežastys – žmogiškasis veiksnys arba techninis gedimas. Atrodo, Rusijoje vyrauja žmogiškasis veiksnys. Šių metų birželio mėnesį Udmurtijoje artilerijos sviedinių arsenale kilo gaisras, per kurį vienas žmogus žuvo, o dar apie 2 tūkst. žmonių kreipėsi pagalbos į medikus dėl įvairių sužalojimų (daugumą jų sužeidė detonuojančių sviedinių skeveldros). Po šios nelaimės buvo pripažinta, kad jos priežastis – priešgaisrinio saugumo reikalavimų nepaisymas. Buvo nubausti keli aukšto rango karininkai, jie neteko savo postų. Tačiau tai ne vienintelis tokio pobūdžio incidentas Rusijoje. Kariniai sandėliai su sprogmenimis šiais metais taip pat degė Baškirijoje, Lipecko ir Astrachanės srityse [http://www.newsru.com/russia/23aug2011/ashuluk.html].

Šių katastrofų aptarimas leidžia paliesti dar vieną svarbų klausimą – pramonės (įskaitant karinę), transporto, statybos ir daugelio kitų ūkio ir mokslo bei technikos sričių specialistų kompetenciją. „Tai, kad aktyviausieji išeina į verslą, o talentingiausieji išvažiuoja į užsienį, nieko negąsdino. Kas nors gi likdavo. O dabar šitie „kas nors“ nesugeba teisingai apskaičiuoti kosminio laivo skrydžio trajektorijos, nesugeba jo pasiųsti į reikiamą tašką, teisingai pagaminti reikalingas dalis, o vėliau teisingai jas surinkti“, – taip apie šiandienos Rusijos aukštųjų technologijų srities problemas „Rosbalt“ portale rašo žurnalistas Ivanas Preobraženskis [http://www.rosbalt.ru/main/2011/08/25/883096.html]. Šis straipsnis pasirodė po to, kai vasaros pabaigoje po nesėkmingo starto nukrito Rusijos kosminis transportinis laivas „Progres“. Be to, I. Preobraženskis nurodo, kad per nepilnus 2011 metus Rusijos kosminė pramonė neteko kosminių laivų ir palydovų už maždaug 16 mlrd. rublių (apie 1,28 mlrd. litų).

Galima pabandyti sudėlioti visus sisteminės klaidos (o gal geriau sakyti – problemos) elementus į vieną visumą. Nesunku pastebėti, kad Rusijoje technogenines katastrofas dažniausiai lemia lengvabūdiškas požiūris į saugumo taisyklių reikalavimus (jų nesilaikymas) ir žmonių nekompetencija. Įtaką šiai sisteminei klaidai daro ir kita didžiulė Rusijos problema – korupcija (2010 metais pagal korupcijos supratimo indeksą Rusija pasaulyje užėmė 154 vietą iš 178, o antikorupcinių tyrimų ir iniciatyvų centro „Transparency International Russia“ paskelbtame pranešime spaudai buvo konstatuota: „Su korupcija mūsų šalyje viskas kaip buvo blogai, taip blogai ir liko“ [http://www.transparency.org.ru/doc/CPI%202010_Russia_press_01000_339.doc]). Korupcijos įtaką nagrinėjamai temai irgi nesunku paaiškinti – papirktas kontroliuojančios institucijos inspektorius vargu ar atkreips dėmesį į saugumo spragas ar rimtus pažeidimus inspektuojamame objekte.

Įsisenėjusi sisteminė klaida, kurios padariniai pastaraisiais metais tampa vis akivaizdesni, leidžia kelti klausimą dėl visos Rusijos valdymo sistemos efektyvumo.

Kad sisteminė klaida būtų ištaisyta, reikėtų pakoreguoti visą sistemą. Dabartinę Rusijos valdžią tenkina esamas status quo, neformalus susitarimas, pasiektas tarp jos ir šalies gyventojų. Šiandien beveik niekas neabejoja, kad į svarbiausią šalies postą 2012 metais grįš Vladimiras Putinas, o tai žada tik esamų Rusijos valdymo principų stiprėjimą. Nafta ir dujos Maskvai yra kur kas stabilesnis pelno šaltinis, negu galėtų būti naujosios technologijos. Modernizacija, kurią aktyviai propagavo D. Medvedevas, greičiausiai nueis nuo politinės arenos kartu su juo. Pažaboti korupciją neleis „valdžios vertikalei“ reikalingas sistemos stabilumas. Visa tai teikia mažai vilčių, kad sisteminė klaida galėtų būti ištaisyta (bent jau artimiausiu metu). Deja, tai pranašauja gana liūdnas perspektyvas eilinių Rusijos piliečių saugumui.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 1)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras