Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Pavelas K. Bajevas. Rinkimų farsas ir teismų skandalai Rusijoje užima politikos vietą

2011 11 03

Rusijos gerovei ypač svarbus buvo Europos Sąjungos (ES) lyderių susitikimas Briuselyje, kuriame suderintos Graikijos skolų krizės sprendimo priemonės bei aptartas euro zonos integralumo išsaugojimas. Jų svarstymuose Rusija savo balso neturėjo ir apie ją susitikime nebuvo galvojama (nors štai Kinijos faktorius pasirodė esąs svarbus). Vis dėlto Maskvos vertybinių popierių birža užfiksavo pagyvėjimą ir rublio sustiprėjimą dolerio atžvilgiu. Šis greitas atsakas labai skiriasi nuo visiško Rusijos verslo veikėjų abejingumo valdžios ekonominiams pareiškimams. Tiesą sakant, rinkos beveik nesureagavo į „karščiausią naujieną“ apie premjero Vladimiro Putino sprendimą sugrįžti į prezidento postą.

Rusijos nafta paremtos ekonomikos pažeidžiamumas dėl išorės sukrėtimų gerai žinomas, bet paradoksalu yra tai, kad didžiulė valstybės nuosavybė tampa per menka, kad paveiktų ekonomikos plėtrą. Rusijos modernizacijai skirtas laikas buvo iššvaistytas veltui. V. Putinas pasitikėdamas savimi išskiria stabilų (nors ir lėtą) augimą su kuo mažiau reformų. Šis politikas pasižymi griežta politinės darbotvarkės kontrole. Ekspertai, kalbėdami apie jo Rusijoje įvestą kvazidemokratiją, vartodavo terminus „tvarkoma“, „imituojama“, tačiau dabar atsisakoma net konkurencijos vaidinimo. Tų, kurie galėtų prabilti apie politinį persekiojimą ar pateikti įrodymų dėl aukštą padėtį užimančių pareigūnų korupcijos, tiesiog atsikratoma.

Šie procesai skatina D. Medvedevą kurti tarptautinį finansų centrą Maskvoje, kad gautų Vakarų investuotojų pasitikėjimą. Pasaulyje tai buvo sutikta kaip eilinė apgavystė, atitinkamos agentūros prognozę Rusijos bankams pakeitė iš „stabilios“ į „neigiamą“. V. Putinas išlieka išdidžiai abejingas tokiam ekonominiam aliarmui. Jis įsitikinęs, kad lėto augimo kelias atitinka didelės rusų daugumos lūkesčius, kurie juo pasitikės ir, jeigu reikalai pakryps į blogąją pusę, susitelks prie V. Putino kaip prie vienintelio išgelbėtojo. Paversdamas politiką farsu jis vaidina savo spektaklį, galintį pasibaigti ir fiasko.

Pagal 2011 m. spalio 31 d. „Eurasia Daily Monitor“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (32)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (86)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras