Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Eurozonos ekonomika dar nenurašyta

2011 11 01

Didžiosios Britanijos iždo kancleris George`as Osborne`as teigia, kad euro zonos lyderiai nukreipė žemyno ekonomiką teisingu keliu, kai susitarė dėl bendros valiutos krizės sprendimo būdų. Mano, esą euro zonos valstybės sėkmingai siekia derybų progreso Briuselyje, bet perspėjo, kad dabar reikia pasinaudoti proga ir skirti daugiau dėmesio veikimo priemonių funkcionavimui praktiškai. Jis pabrėžė, kad D. Britanija finansiškai neprisidės prie Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) finansinės pagalbos fondo ar prie bet kokios Tarptautinio valiutos fondo (TVF) paramos euro zonos sričiai.

Briuselio pareigūnai sako, kad susitarimu pasiekta, jog bankai nurašys 50 proc. Graikijos skolos. Taip pat buvo pritarta sudėtingam mechanizmui, turėsiančiam padidinti euro zonos pagrindinės finansinės pagalbos fondą iki 1 trilijono eurų. G. Osborne`as BBC radijui sakė: „Manau, kad buvo žengtas svarbus žingsnis į priekį. Pastebiu didelį progresą sprendžiant pagrindines problemas. Pasiektas susitarimas tikrai svarbus. Dabar reikalingas kruopštus ir atsakingas įgyvendinimas. Ir tikrai greitas, nes gali pasikartoti liūdna ankstesnių laikų patirtis. Viskas turi veikti praktiškai. <...> Priekyje laukia sudėtingas kelias, bet jis pasirinktas teisingai, o tai yra ir britų nacionalinis interesas, kad minėtos problemos būtų išspręstos, nes nestabilumas euro zonoje neigiamai veikia ir D. Britanijos ekonomiką. Išlieka ir Kinijos įsikišimo klausimas, privataus sektoriaus įsitraukimas į Graikijos skolos nurašymą. Visgi euro zonos lyderiai supranta situacijos rimtumą. Ir tvyranti įtampa čia nepaskutinėje vietoje. Dabar reikia stabilizuoti padėtį ir imtis ilgalaikių euro zonos tikslų. Britai turi spausti euro zoną, nes jos krizės įveikimas būtų didžiulis postūmis D. Britanijos ekonomikai. Todėl jai rūpi ir Europos bankų sustiprinimas. Mums akivaizdu, kad euro zonos krizės nugalėjimas yra D. Britanijos nacionalinis interesas ir labai svarbu, kaip susitarimas veiks praktiškai“.

Baigdamas G. Osborne`as sakė: „Manau, kad artimiausiu metu prasidės diskusija, kaip ateinančiais metais turėtų ir galėtų atrodyti Europa. D. Britanijai svarbu, kad euro zonos veiksmai būtų sustyguoti, nes kitaip šios šalies ekonomikai neparanku. Tai taip pat yra galimybė D. Britanijai subalansuoti savo santykius su Europa ir efektyviai bendradarbiauti su Briuseliu“.

Pagal 2011 m. spalio 27 d. „The Independent“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (32)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (85)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras