Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Rusija
 
  Rusija – prie PPO slenksčio (4)

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2011 11 09

Rusija jau 18 metų siekia narystės PPO, kuri šiuo metu vienija 153 valstybes. Problema ta, kad kiekviena šalis narė turi veto teisę, kai nauja valstybė siekia narystės. Ir štai praėjusį sekmadienį šalies prezidentas Dmitrijus Medvedevas, kaip pranešė „RIA Novosti“, pareiškė, kad Rusija tikisi baigti derybas dėl narystės iki metų pabaigos.

Narystės viltys buvo laidojamos

Dar 2009 m. rugsėjį „Geopolitikoje“ rašėme (http://geopolitika.lt/?artc=3580), kad jau 16 metų Rusija beldžiasi į PPO duris. Visą tą laiką (dabar šios pastangos trunka 18 metų) gana griežti narystės reikalavimai, nesubalansuota Rusijos rinka, ekonominė krizė, o dar ir neapgalvoti Maskvos organizaciniai veiksmai kuo toliau, tuo labiau tolino šią Rytų šalį nuo įstojimo į tarptautinę prekybos struktūrą.

Tuomet priminėme, kad rugsėjo 25-ąją trys Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (NVS) šalys – Rusija, Kazachstanas ir Baltarusija – narystės PPO viltis iš esmės palaidojo. Mat Alma Atoje vykusiame vadinamosios Eurazijos ekonominės bendrijos (EvrAzES, http://www.evrazes.com/), kuri sudaryta 2000 m. spalio 10 d. ir į kurią iš pradžių įėjo Baltarusija, Kazachstanas, Kirgizija, Rusija ir Tadžikistanas, o vėliau prisidėjo Uzbekistanas, integracinės komisijos posėdyje buvo paskelbta, kad pagaliau baigtas sudaryti šios bendrijos Muitų sąjungos (MS) vieningas muitų tarifas.

2007-aisiais pradėta formuoti teisinė Muitų sąjungos bazė galų gale buvo baigta, ir lapkričio 27-ąją Minske trijų bendrijos šalių lyderiai pasirašė suderintus dokumentus. Vieningi muitų tarifai įsigaliojo nuo 2010 m. sausio 1 d., o muitų kodeksas – nuo liepos 1-osios. 2011-ųjų viduryje baigtos vieningos muitų teritorijos formavimo procedūros.

Paradoksas, bet šituo žingsniu Rusija tik sukomplikavo savo narystės Pasaulio prekybos organizacijoje perspektyvas, nes PPO taisyklės neleidžia savo narėms skirtingomis sąlygomis dalyvauti dar ir kitose prekybinėse organizacijose. Pavyzdžiui, Muitų sąjungos vidutiniai muitų tarifai didesni negu 10,8 proc., o tai viršija PPO nustatytą normą. Maskva stengėsi ne atitikti šios prekybos organizacijos taisykles, o į Muitų sąjungą įtraukti kitas NVS šalis, jau esančias PPO, pavyzdžiui, Kirgiziją. Kitas kliūtis Rusijos stojimui sustatė įkurta NVS šalių Laisvoji prekybos zona ir šias struktūras vienijančios sistemos – Eurazijos sąjungos – idėja.

Kodėl Tbilisis staiga apsisprendė

Ir vis dėlto aukščiausias barjeras Rusijos stojimui į PPO buvo kai kurios organizacijos narės, prieš kurias neseniai Maskva vykdė agresyvią politiką. Dar prieš 2008 m. rugpjūčio karą Kaukaze Rusija patyrė, ką reiškia inspiruoti nedraugiškus santykius su Gruzija. Rusijos įsiveržimas į šią šalį dar labiau sukomplikavo Maskvos planus.

Bet Tbilisis staiga nusileido. Globalinio saugumo temomis rašantis JAV leidinys „Stratfor“ analizuoja, kodėl Tbilisis padarė tokį staigų viražą – spalio 27-ąją paskelbė, kad sutinka nevetuoti Rusijos stojimo į PPO. Manoma, kad jau lapkričio 10-ąją, kai šis straipsnis bus pasirodęs „Geopolitikoje“, Gruzija pasirašys sutikimą Rusijai stoti į pasaulinį prekybos klubą. Tad ne už kalnų – ko gero, gruodžio viduryje, greičiausiai 15-ąją vyksiančioje organizacijos konferencijoje – PPO generalinė taryba aprobuos Rusijos narystę.

Bet klausimas, kodėl Tbilisis, tarpininkaujant Šveicarijai pusę metų vedęs derybas su Maskva dėl veto išvengimo, nelauktai sutiko nedaryti kliūčių, tebėra aktualus. „Stratfor“ turimomis žiniomis, tai gruzinai padarė spaudžiami JAV. Leidinio šaltiniai Maskvoje tvirtina, kad Vašingtonas nori gerų santykių su Rusija, kuri tebereiškia nepasitenkinimą dėl priešraketinio skydo elementų dislokavimo Rytų ir Vidurio Europoje.

Mainais JAV žada susilpninti prarastų Gruzijos teritorijų Abchazijoje ir Pietų Osetijoje autonomizaciją. Iššifruodami šį kol kas nepaaiškintą susitarimą, apžvalgininkai tvirtina, kad Maskva sutiko, jog krovinių srauto per Rusijos sienas su Gruzija, Pietų Osetija ir Abchazija monitoringas bus vykdomas jau nebe rusų, o tarptautinių pareigūnų – vienos Šveicarijos kompanijos atstovų. Jie kontroliuos tris sienos atkarpas: ties Rusijos ir Abchazijos siena – nuo Psou upės iki Zugdidžio, ties siena su Pietų Osetija – nuo Roko tunelio iki Gorio ir ties vieninteliu Rusijos ir Gruzijos pasienio punktu – Kazbegio–Aukštutinio Larso perėja.

Kitaip sakant, Rusija sutinka krovinių koridorių kontrolę perleisti tarptautinei firmai. Tai tenkina Tbilisį, nes, apžvalgininkų nuomone, toks sutikimas pakerta Rusijos pripažintų dviejų separatistinių respublikų suverenitetą.

Bet už šią auką Maskva gauna JAV palankumą stojimo į PPO klausimu. O Tbilisis, vertindamas galingojo Vašingtono paramą ir savo planus jungtis į transatlantines organizacijas, akivaizdžiai sušvelnino poziciją Maskvos atžvilgiu. Kita vertus, JAV negali ignoruoti Maskvos norų, nes priklauso nuo Rusijos, pavyzdžiui, Irano branduolinės galios didinimo klausimu arba dėl tranzito į Afganistaną. Ar dabar jau visi patenkinti?

Senatoriai kiša pagalius į ratus

Toli gražu.

„Reuters“ pranešė, kad Amerikos Senate dviejų pagrindinių partijų atstovų grupė iš Aukštųjų technologijų vystymo komiteto lapkričio 4 d. pareiškė, kad jiems nerimą kelia tai, jog Rusija tolsta nuo 2006 m. priimtų sprendimų prisijungti prie Informacinių technologijų susitarimo (ITA), kuris yra šios šalies narystės PPO sudedamoji dalis. Šis susitarimas aprėpia 70 pasaulio šalių ir panaikina muito mokesčius daugeliui IT produktų. 23 Kongreso nariai laiške JAV prekybos atstovui prie PPO Ronui Kirkui rašo, jog Rusijos dalyvavimas šiame susitarime „labai svarbus, kad JAV aukštųjų technologijų produkcija būtų konkurencinga augančioje Rusijos rinkoje ir nebūtų apmokestinta“. Maskva, atvirkščiai, spalio 24-ąją ITA pareiškė, kad galutinai paklus susitarimo reikalavimams, kai taps visateise PPO nare.

Prieš tai, spalio 21 d., kaip primena „Reuters“, Amerikos IT kompanijų direktorių taryba kreipėsi į Baracką Obamą, reikšdama nerimą dėl tebegaliojančių didelių įkainių amerikietiškai IT produkcijai. Senatoriai susirūpinę, kad esant tokiai padėčiai PPO prekybos ministrai negali priimti Rusijos į šį klubą jau gruodžio 15 dieną.

Lietuva taip pat puoselėja viltis...

Dar neaišku, kaip baigsis šis lemiamas Maskvos mūšis dėl vietos PPO. Tačiau akivaizdu, kad sandėris, pasiektas su Gruzija, taps svarbiu postūmiu Maskvai, kuriai narystė atvertų platesnius tarptautinės prekybos kelius. Juolab kad tuo suinteresuota ir Amerikos administracija, ir Europos Sąjunga, ir netgi tokia nesutaikoma priešė kaip Gruzija.

Dar pernai birželį Lietuva taip pat pareiškė, kad ji suinteresuota stabilių ir nuspėjamų santykių su Rusija nustatymu, ir tikisi, kad jos narystė Pasaulio prekybos organizacijoje leistų išvengti tokių precedentų kaip importo muitų padidinimas 2010 m. pradžioje, motyvuojant Muitų sąjungos įkūrimu. Lietuva remia Rusijos narystę PPO, jeigu pastaroji įvykdys stojimo į šią organizaciją reikalavimus, tuomet pareiškė užsienio reikalų viceministrė Asta Skaisgirytė-Liauškienė.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 4)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (3)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (5)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (10)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (1)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras