Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Miglota euro zonos ateitis nuosmukio akivaizdoje

2011 11 16

Skolų krizė, prasidėjusi tokioje Europos ekonominėje periferijoje kaip Graikija, išplito į jos branduolio valstybes, todėl valiutų sąjunga susiduria su esminiais klausimais apie politinę ateitį, o išstojimas iš euro zonos jau nebėra tabu. Europos Sąjunga numatė, kad 2012 metais ekonomikos augimas 17-oje euro zonos šalių narių sustos. Tokios prognozės atsirado dėl Graikijos ir Italijos vyriausybes supurčiusios skolų krizės bei Prancūzijos ir Vokietijos raginimų leisti Briuseliui tikrinti nacionalinius biudžetus. Europos Komisijos duomenimis, metinis augimas sulėtės ir padidės nedarbas. Tai dar prastesnis ekonomikos vaizdas negu Jungtinėse Valstijose.

„Šios prognozės yra paskutinis raginimas pabusti. Europai dėl delsiančio augimo gresia naujas nuosmukis“, – įspėjo ekonomikos ir pinigų politikos eurokomisaras Olli Rehnas. Dėl skolų krizės kilo politiniai neramumai Atėnuose ir Romoje. Graikijos premjeras George`as Papandreou ir Italijos ministras pirmininkas Silvio Berlusconis pasitraukė iš postų ir perleido juos nacionalinės vienybės vyriausybėms, tačiau užsitęsę politiniai kivirčai sukėlė sumaištį rinkose. Prancūzija ir Vokietija vis kategoriškiau kalba apie skolų smaugiamų euro zonos šalių narių vidaus politiką, nes ji gali įstumti valiutų sąjungą į fatališką nuosmukį. Kaip leido suprasti Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy, valdžios pasikeitimas Graikijoje yra svarbi šios valstybės ateities euro zonoje sąlyga.

Trečioji pagal dydį euro zonos ekonomika Italija sutiko leisti Tarptautiniam valiutos fondui (TVF) ir Europos Komisijai tikrinti savo ekonominės ir fiskalinės reformos žingsnius, o S. Berlusconis pasirodė negalintis pristatyti užsienio partneriams reformų paketo. A. Merkel net prabilo apie tai, kad Briuseliui būtų suteikta teisė imtis sankcijų prieš nacionalines vyriausybes, kurios nesilaikytų sutartų taisyklių. Ji taip pat kalbėjo apie intervencijos į nacionalinius biudžetus galimybę, nes kitaip krizės sprendimo mechanizmai veiktų prastai. N. Sarkozy taip pat pritarė dviejų greičių Europos modeliui. Tokie įtakingų vadovų komentarai leidžia daryti prielaidą, kad Berlynas ir Paryžius mąsto apie mažesnę euro zoną be tokių krizę gilinančių valstybių kaip Graikija. Vis dėlto A. Merkel paneigė panašius planus ir pabrėžė, kad pagrindinis tikslas yra stabilizuoti būtent dabartinę euro zoną.

Pagal 2011 m. lapkričio 10 d. „Deutsche Welle“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (29)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (82)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras