Pradėta eksploatuoti pirmoji „Šiaurės srauto“ (angl. „Nord Stream“) linija. Ji patenkins 10 proc. Vakarų Europos dujų poreikio, kuris ateityje tik didėtų. Taip pat didės ES ir Rusijos energetinių ryšių mastas.

Oficialus „Šiaurės srauto“ atidarymas įvyko 2011 m. lapkričio 8 d. Vokietijos miestelyje Lubmine. Buvo sukviesta 420 aukštų svečių. Simbolinį vožtuvą atsuko Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas, Prancūzijos premjeras Francois Fillonas, Nyderlandų premjeras Markas Rutte ir ES energetikos komisaras Guentheris Oettingeris.

„Mes paleidžiame pirmąją „Šiaurės srauto“ dujotiekio liniją, kuri iš tikrųjų atverčia naują mūsų šalies partnerystės puslapį su Europos Sąjunga“, – per iškilmingą ceremoniją sakė Rusijos vadovas. Pasak D. Medvedevo, Rusijos dujos ir iš jų pagaminta elektra padės užtikrinti Europos vartotojų energetinį saugumą, „žmonių gyvenimą padarys komfortiškesnį“.

„Šio projekto sėkmė atvėrė kelią naujiems projektams, nuo Štokmano dujų telkinio iki kitų telkinių eksploatavimo“, – teigė Francois Fillonas. Prancūzijos ministras pirmininkas paminėjo, kad Europos Sąjunga yra didžiausia Rusijos dujų rinka, o Rusija, savo ruožtu, yra pirmoji ir didžiausia tiekėja Europos valstybėms.

Kaip teigia  „Šiaurės srauto“ vadybininkai, per pirmąjį etapą būtų pumpuojama 1 mln. kub. m per valandą (8–9 mlrd. kub. m per metus) dujų. Kaip „Interfaxo“ Dujų informacijos agentūrai sakė kompetentingas dujų rinkos šaltinis, maždaug tokį kiekį anksčiau tranzitu per Ukrainą gaudavo Vokietija, Čekija ir Slovakija.

Per pusantrų metų pastatytos pirmosios tiekimo linijos našumas – 27,5 mlrd. kubinių metrų dujų per metus. Tačiau 2012 m. Europai turėtų būti tiekiama jau 55 mlrd. kubinių metrų, tai būtų 1/3 Rusijos dujų eksporto vamzdynais į užsienį. Pirmoji „Šiaurės srauto“ tiekimo linija prasideda Rusijos Portovajos įlankoje, šalia Vyborgo, driekiasi Baltijos jūros dugnu ir baigiasi Vokietijos žemyno dalyje, netoli Greifsvaldo.

1 224 kilometrų dujotiekio trasa šiuo metu pripažinta ilgiausia pasaulyje. „Šiaurės srautas“ yra įtrauktas į ES Transeuropinių energetikos tinklų gaires (TEN–E).

Pagal 2011 m. lapkričio 8 d. „Vzgliad“ informaciją parengė Geopolitinių studijų centras.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.