Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Saugumas ir grėsmės
 
  „Iskander“ užkariauja vis didesnes teritorijas (13)

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2011 11 23

Branduolinio ginklavimosi temą Maskva tampo kaip gumą. Kai reikia pagąsdinti Vašingtoną ar regiono šalis, ištraukiamas „adekvataus atsako“ į amerikietiškos priešraketinės gynybos sistemos (PRGS) dislokavimo Rytų Europoje planus. Kai paspaudžiamas santykių su JAV „įkrovimo iš naujo“ mygtukas, iš Maskvos skamba užtikrinimai, kad branduolinės raketos dislokuotos nebus.

Žaidimas branduoline ugnimi

Šį kartą atėjo bauginimo metas. Naujienų agentūra „Interfax“ cituoja neįvardyto karinio diplomatinio šaltinio žodžius, kad Rusija taktinių raketų kompleksus „Iskander“ ketina dislokuoti keliuose regionuose, jei derybos su JAV dėl PRGS baigsis nesėkme. Dislokacijos geografija esą bus išplėsta, ir „Iskander“ pasirodys ne tik Kaliningrado, bet ir Krasnodaro srityje bei Baltarusijoje. Pasak nenurodyto pašnekovo, „tai leis atsakyti į grėsmes, kurias Rusijos ginkluotosioms pajėgoms kelia JAV PRGS netoli jos sienų“.

Be to, Rusija gali imtis ir kitų atsakomųjų veiksmų, pavyzdžiui, paspartinti kosminės gynybos kūrimo darbus. Rusija neatsisakė planų sustabdyti Kozelsko divizijos išformavimą (Geopolitika 2006 m. vasarį rašė http://www.geopolitika.lt/?artc=495, kad strateginės paskirties raketomis UR-100N UTXX (pagal NATO klasifikaciją – „Scud“) apginkluotos dvi divizijos – Tatiščeve ir Kozelske), taip pat  bus toliau statoma radijo relinė stotis, kuri slopins Amerikos raketų radarus.

Rusija 2008-ųjų lapkritį pirmą kartą užsiminė apie kompleksų „Iskander“ („Užkariautojas“) dislokavimą, bet 2009 m. rugsėjį šie planai buvo sustabdyti. Tada, Barackui Obamai pranešus, kad JAV atsisako sumanymo Lenkijoje dislokuoti 10 raketų perėmėjų, o Čekijoje – radarų sistemą, su juo Niujorke susitikęs Rusijos vadovas Dmitrijus Medvedevas ne tik pavadino pažadą „drąsiu“, bet ir pats pažadėjo atšaukti sprendimą dėl „Iskander“ dislokavimo Kaliningrado srityje. Bet kai G20 lyderių susitikimas Pitsburge baigėsi, atšalo ir Maskvos karšti pažadai.

Paskui atėjo metas diskusijai, kad Rusija ir JAV kurtų bendrą PRG sistemą „blogio šalių“ grėsmei sustabdyti. Bet pirmiausia nebuvo sutarta, kas dabar yra tos „blogio šalys“, nes jų traktuotė keičiasi sulig kiekviena įtempta situacija. Paskui ginčytasi dėl JAV ir Rusijos indėlio į bendrą planą, o ir tarptautiniai teisiniai branduolinio nusiginklavimo klausimai kėlė daug abejonių. Žodžiu, ginčas viešojoje erdvėje tarsi nutilo.

Amerikos pusė, kaip pranešė BBC, kitų metų pavasarį buvo pasirengusi pakviesti Rusijos stebėtojus į bandomuosius priešraketinio aparato SM-3 skrydžius, tačiau dabar šis kvietimas bus įkištas į stalčių.

A. Lukašenka – branduolinis įkaitas

2008-ųjų lapkritį Geopolitika išsamiai rašė (http://www.geopolitika.lt/?artc=2846) apie Rusijos ketinimus Kaliningrado srityje dislokuoti „Iskander-M“ ir šios raketos technines charakteristikas. Nenaujas ir Maskvos sumanymas jas atvežti į Baltarusijos teritoriją. Dar 2007 m. lapkritį Rusijos žiniasklaida skelbė, kad toks ginklas iki 2020 m. gali atsirasti netoli Mogiliovo. Formaliai jį Baltarusijos kariuomenė iš Rusijos pirks sutartine vietine kaina pagal abiejų valstybių Kolektyvinio saugumo sutartį. Problemų tai nesukels, nes Rusijos ir Baltarusijos karinis bendradarbiavimas iširus SSRS net nebuvo nutrūkęs. Rusija naudojasi Baranovičiuose pastatyta tolimojo raketų sekimo stotimi, strateginių bombonešių pakilimo oro uostu, tolimojo ryšio su kariniu jūrų laivynu punktu ir t. t. Baltarusija gamina vilkikus rusiškiems strateginiams kompleksams „Topol-M“, o Rusijos priešlėktuvinės sistemos S-300 saugo Baltarusijos padangę.

Tų metų pradžioje apžvalgininkas V. Denisenko straipsnyje „Ar grįš į Baltarusiją branduolinis ginklas?“ (http://www.geopolitika.lt/?artc=1640) priminė, kad po Sovietų Sąjungos žlugimo visi branduoliniai ginklai, dislokuoti Baltarusijos, Ukrainos ir Kazachstano teritorijoje, buvo išvežti į Rusiją. Ji vienintelė iš buvusių sovietinių respublikų liko vadinamojo „branduolinio klubo“ nare. Pagal 1992 m. Lisabonos protokolą Baltarusija, Ukraina ir Kazachstanas buvo paskelbtos valstybėmis, neturinčiomis branduolinio ginklo.

Bet visa infrastruktūra liko. Kitas klausimas: kiek senoji branduolinių objektų infrastruktūra, likusi Baltarusijoje nuo sovietmečio, yra funkcionali? Informacijos apie tai beveik nėra, pažymi V. Denisenko. Žinoma, galima pacituoti Rusijos ir Baltarusijos sąjunginės valstybės laikraščio „Sojuznoje veče“ apžvalgininko Grigorijaus Vanino žodžius: „Baltarusijos teritorijoje yra išlikę objektai, kuriuose sovietmečiu buvo saugomi branduoliniai aviaciniai ir artilerijos sviediniai. Yra išlikusios ir vidutinio nuotolio branduolinių balistinių raketų starto pozicijos. Ryšio ir valdymo sistemos nepažeistos. Ši infrastruktūra gali būti greitai atkurta ir modernizuota“ (http://www.argumenti.ru/publications/4508). Po to, kai Baltarusija pasiskelbė neutralia šalimi ir atsisakė branduolinio ginklo, ji susilaiko nuo įstojimo į kokias nors karines sąjungas, rašė beveik prieš ketverius metus apžvalgininkas.

Buvęs faktiškas Baltarusijos vadovas, Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Stanislovas Šuškevičius neseniai pareiškė, kad svarbiausiu teigiamu savo veiklos rezultatu jis laiko branduolinio ginklo atsisakymą. „Aš svarbiausiu iš savo laimėjimų laikau tai, kad man pavyko be jokių išankstinių prašymų išmokėti kompensaciją ir išvežti iš Baltarusijos teritorijos branduolinį ginklą ir raketas. Šitai į savo laimėjimų sąrašą įtraukiau tuomet, kai Šiaurės Korėja išbandė kažkokią menką bombelę. Priminsiu, kad mes turėjome 81 itin šiuolaikinę raketą, 9 iš jų buvo su savaime atsiskiriančiomis galvutėmis. Kad visa tai buvo išvežta ir nepateko į rankas dabartiniams Baltarusijos valdytojams – garantija, jog Europa gyvena ramiai“, – patikslino S. Šuškevičius.

Tačiau tai buvo ankstyvas optimizmas. Jo įpėdinis A. Lukašenka buvo kitokios nuomonės. Taigi, laikas bėga, ir tiek pagal pasirašytą Kolektyvinio saugumo sutartį, tiek pagal lapkričio 18 d. sudarytą trijų posovietinių šalių susitarimą įkurti Eurazijos sąjungą (EAS) Minskas turės paklusti integracijos sąlygoms, viena iš jų – branduoliniu ginklu užtikrinti atsvarą amerikietiškai PRGS.

Naujas monstras stepėje

Naujas „Iskander“ dislokavimo objektas – Kubanė, Krasnodaro kraštas. Kaip rašo portalas http://www.kavkaz-uzel.ru/articles/150167, dar 2009 m. vasario pabaigoje netoli Armaviro pradėjo veikti nauja Rusijos radijo lokacinė stotis (RLS), kurią ji išnuomojo iš Ukrainos, kai ši nutraukė informacijos perdavimą iš stočių Sevastopolyje ir Mukačiove, pasibaigus kontrakto galiojimo laikui. Ji tarsi pakeitė panašią Darjalo stotį Azerbaidžane ir „Dnepr“ Kazachstane.

Šios RLS gali susekti raketas už 1900 km, o Armavire – net už 4500 km. Dabar stotis pradeda veikti visu pajėgumu, nes, kaip skelbiama portale, JAV atsisakė bendrai naudotis šia ir Gabalinoje (Azerbaidžanas) esančiomis RLS. 

***

Nauji Maskvos pareiškimai rodo, kad Rusija jau ruošiasi V. Putino grįžimui į aukščiausią valdžios postą. Tarptautinei bendruomenei reikės dėti nemažai pastangų, kad prasidėtų naujas JAV ir Rusijos sutaikymo procesas, kad neatsirastų nei kitų „blogio ašies“, nei pavojingą branduolinę galią turinčių šalių. Ginklavimosi spiralė sukasi į viršų.


Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 13)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (31)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (84)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras