Savo interviu „Spiegel Online“ buvęs Graikijos premjeras Giorgios Papandreou aiškina savo pasitraukimo priežastis ir kalba apie vienybės viltį šalyje. Pasak jo, kovoje su finansų krize atėjo laikas Europos solidarumui. Euro krizės aukomis jau tapo ne viena vyriausybė, nors socialistai, ekspremjero manymu, turi aiškių idėjų, kaip elgtis per krizę, tiesiog jų perspėjimai buvo neišgirsti arba nepriimti rimtai. Žinoma, atsakingų vėl nėra. Tiesa, reikia griežtesnės biudžeto disciplinos, išlaidų sumažinimo, tačiau svarbios ir ekonomikos augimo strategijos. Taip pat negalima nesekti rinkų veikimo. Čia svarbus skaidrumas, kurio viena atskira valstybė pasiekti negali. Krizės problema Europoje yra sisteminė. Buvęs premjeras kalba, kad pagrindinis jo tikslas yra išgelbėti Graikiją nuo finansinės katastrofos ir imtis reformų šalyje. Jis atskyrė savo asmenines ambicijas nuo valstybinių (ir žmonių) interesų.

Visgi Europos žiniasklaida nušviečia kitokį vaizdą. „Spiegel Online“ akcentuoja, esą Giorgios Papandreou G-20 susitikime lapkritį nukarusiais pečiais stovėjo priešais Vokietijos kanclerę Angelą Merkel. Politikas neigia pataikaująs ir aiškina, kad jo šalies situacijoje reikalinga kovos dvasia. Ir ji rsvarbi būtent valstybei, o ne jam pačiam. Nors buvęs Graikijos premjeras jau nebeturi konkrečios politinės atsakomybės, į priekį jį stumia pokyčių troškimas. Bet tam reikia laiko. Ateities Graikija gali daug pasiekti, nors ir buvo padaryta nemažai klaidų, pvz., per didelė skola ir deficitas. Be to, kaip euro zonos narei, Graikijai buvo lengva gauti pigų kreditą. Pinigai nebuvo panaudojami tinkamai, daug jų skirta nekonkurencingai sistemai. Ekspremjeras pažymi savikritiškumą, tačiau nepamiršta tokių pasiekimų kaip pensijų sistemos, mokyklų ir universitetų reforma. Viešasis administravimas tapo skaidrus, sumažintos jo sąnaudos, pertvarkytas biurokratinis aparatas.

Graikija bando prisiimti politinę atsakomybę kaip Europos Sąjungos (ES) narė, tačiau pokyčiai yra reikalingi ir neišvengiami. Tam svarbūs Graikijoje niekada anksčiau nesiimti veiksmai. Galingieji ir įtakingieji dar priešinasi reformoms. Jie turi daug galios. Ekspremjeras skatina ir juos bendradarbiauti. Iš kitos pusės, yra daug nuo jų priklausomų žmonių. Giorgios Papandreou teigia, kad nėra taip, kad vienoje pusėje susitelkę geriukai, o kitoje – blogiukai. Valstybės labui pasikeisti reikia visiems. Tai radikalus pokytis, nes reikia išmokti ieškoti kompromisų. Ir tai galioja ne tik Graikijai. Europoje, jo manymu, pakaks dalyti šalis nares į geras ar blogas. Juk lengviausia išmesti problemiškas ir pasilikti stipresnes.

Pagal 2011 m. lapkričio 30 d. „Spiegel Online International“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.