Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Euroatlantinės organizacijos
 
  Ar Rusija ir Europa pasirengusios naujajai – Ramiojo vandenyno – pasaulio tvarkai? (9)

Maksimas Chilka, Kijevo nacionalinio T. Ševčenkos universiteto mokslinis bendradarbis, filosofijos mokslų kandidatas, tarptautinių santykių magistras
2011 12 06

JAV aktyvina naujosios – Ramiojo vandenyno – pasaulio tvarkos, kurioje Europa ir Rusija nebebūtų pagrindinės žaidėjos, kūrimo procesą. Ar Rusija ir Europa pasirengusios apginti savo teises į vadovaujantį vaidmenį būsimoje pasaulinėje sanklodoje?

Amerikietiška būsimos pasaulio tvarkos vizija: Atlantic PaxAmericana miršta, tegyvuoja PacificPax Americana!

Pastaraisiais metais JAV turi kur kas sudėtingesnių problemų negu jų partneriai iš Europos. Žlunga ne tik ekonominis modelis, bet ir visa transatlantinių santykių sistema, kurioje JAV buvo lyderės. Šiame fone Europos Sąjungos monetarinės politikos žlugimas ir ekonominės klaidingo skubotumo integruojantis pagal vieno lygio modelį pasekmės atrodo kaip laikini sunkumai.

Tačiau JAV turi neginčijamą pranašumą, išskirtinį visų didžiųjų valstybių bruožą: geostrateginio matymo ir planavimo platumą, leidžiantį rasti asimetrinius atsakymus į, rodos, neišsprendžiamus klausimus. Taigi, jeigu senoji pasaulio tvarka daugiau nebetenkina JAV (ir atvirkščiai), o jos atkūrimas buvusiu pavidalu yra sunkiai įgyvendinamas ir reikalauja antgamtinių pastangų, tai lengviau pabandyti vadovauti naujosios pasaulio tvarkos kūrimui, tuo amerikiečiai ir užsiėmė su jiems būdinga energija.

Pastaruosius du mėnesius JAV rodo ypatingą aktyvumą kurdama naująją – Ramiojo vandenyno – pasaulio tvarką. Spalį JAV Kongresas ratifikavo susitarimą dėl laisvosios prekybos su Pietų Korėja, kuris turi panaikinti 95 proc. tarpusavio prekybos muitų, o svarbiausia – tapti pavyzdžiu Vašingtono ir Azijos Ramiojo vandenyno regiono šalims toliau gerinant prekybinius (ir ne tik) santykius.

Jau lapkritį Honolulu vykusiame Azijos Ramiojo vandenyno šalių ekonominio bendradarbiavimo forume Barackas Obama pareiškė, kad JAV, Australija, Naujoji Zelandija, Malaizija, Brunėjus, Singapūras, Vietnamas, Čili ir Peru parengė bendrą požiūrį Partnerystės abipus Ramiojo vandenyno (Trans-Pacific Partnership) laisvosios prekybos zonos sukūrimui. Tuomet B. Obama pareiškė, kad JAV „visada buvo ir visada bus Ramiojo vandenyno nacija“.

Tą patį mėnesį JAV lyderiai pranešė apie JAV karinės bazės atidarymą Australijoje ir apie planus laikyti karinius laivus šalia Singapūro. Taip pat amerikiečiai planuoja sustiprinti savo karinę bazę ir kaimyniniame Indijos vandenyne, per kurį eina nemažai transporto srautų, svarbių Azijos Ramiojo vandenyno regiono šalims (ir ne tik joms).

Dabartinis JAV susidomėjimas Ramiojo vandenyno regionu, žinoma, kilo ne tik dėl to, kad B. Obama gimė Havajuose. Jau nuo XIX a. pabaigos amerikiečiai aktyviai bandė įtvirtinti savo interesus regione, prisiminkime kad ir 1899–1902 m. karą su Filipinais, vėliau Korėjos ir Vietnamo karus, antisovietinių blokų sukūrimą regione, Amerikos bazes Japonijoje ir Pietų Korėjoje, karinį bendradarbiavimą su Taivanu ir t. t.

Tačiau pasaulinės politikos centrą perkelti iš Atlanto vandenyno į Ramųjį JAV nusprendė dabar, kai jų iniciatyva prieš pusę amžiaus sukurti ir jau praktiškai atgyvenę ekonominiai ir kariniai politiniai modeliai rimtai sutriko, o Azijos Ramiojo vandenyno regiono šalių galia kyla dinamiškai, kaip ir jų prekybos su Jungtinėmis Valstijomis apyvarta.

JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton atskleidžia strateginius JAV planus šį mėnesį „Foreign Policy“ paskelbtame programiniame straipsnyje „Amerikos Ramiojo vandenyno šimtmetis“ („America‘s Pacific Century“). Pradėjusi žodžiais „Politikos ateitis spręsis Azijoje… ir JAV bus šių įvykių centre“, H. Clinton gana detaliai pasakoja apie Amerikos planus artimiausiais dešimtmečiais didinti savo įtaką „diplomatinėse, ekonominėse, strateginėse ir t. t.“ srityse Azijos Ramiojo vandenyno regione.

Pirmiausia JAV planuoja glaudinti santykius su Japonija, Pietų Korėja, Australija, Filipinais ir Tailandu. Be to, bus suaktyvinti santykiai su Kinija, Indija, Singapūru, Naująja Zelandija, Malaizija, Mongolija, Vietnamu, Brunėjumi ir Ramiojo vandenyno salynų šalimis. Taip pat JAV stiprins bendradarbiavimą su ASEAN ir APEC. H. Clinton ypač pabrėžia Amerikos karinio dalyvavimo svarbą stabiliai ir saugiai ekonominei regiono plėtrai.

Ne mažiau svarbu nurodyti, kad dideliame H. Clinton straipsnyje visai nedaug teatsirado vietos keliems diplomatiniams reveransams apie santykių su Europos Sąjunga svarbą ir visiškai neliko vietos Rusijai. Ką gi, ES šalys yra toli nuo Ramiojo vandenyno regiono (tai, beje, vargu ar būtų kliūtis, jeigu JAV tikrai norėtų matyti svarų jų vaidmenį kuriant naująją – Ramiojo vandenyno – pasaulio tvarką), bet juk Rusija yra tiesiogiai susijusi su Azijos Ramiojo vandenyno regionu.

Rusijos galimybės ir iššūkiai

Rusijos nepaminėjimas programiniame JAV valstybės sekretorės H. Clinton straipsnyje tikriausiai rodo didelį Vašingtono nenorą įtraukti Maskvą į regiono, kurį Amerikos politikai laiko svarbiausiu šiame šimtmetyje, reikalus.

Simptominis yra ir „įkrovimo iš naujo“ politikos kritikos sustiprėjimas amerikietiškoje žiniasklaidoje, taip pat visiškai numanomas Vladimiro Putino sprendimo balotiruotis prezidentu pasmerkimas. Savo vaidmenį, žinoma, atlieka JAV rinkimų kampanija, tačiau, ko gero, svarbesnis yra Vašingtono supratimas, kas galėtų sutrukdyti amerikiečių planus dominuoti Ramiojo vandenyno regione.

Juk Kinija, nepaisant galingo ekonominio augimo, kariniu atžvilgiu vis dar palyginti silpna: ginklų daug, bet jie gerokai nusileidžia šiuolaikinei Vakarų ginkluotei. Ypač akivaizdus Kinijos atsilikimas jūroje: nors titaniškos vyriausybės pastangos jau duoda vaisių, kiekybe ir ypač kokybe Kinijos karinis laivynas smarkiai nusileidžia amerikietiškajam.

O juk laivynas vaidins didžiausią vaidmenį užtikrinant regiono saugumą, visų pirma – ekonominį. Todėl politinių oponentų kritika Rusijos vyriausybės sprendimui nupirkti kelis karinius laivus užsienyje yra nepagrįsta. Nuosavų laivų statybos plėtojimas, žinoma, reikalingas ir perspektyvus dalykas, tačiau galingo mobilaus laivyno Rusijai reikia jau šiandien.

Geopolitinės pasaulio ašies poslinkio kontekste perspektyvios yra ir Rusijos pastangos stiprinti BRICS šalių bendradarbiavimą. Rusija, Kinija, Indija ir PAR geografiškai iš dalies supa Azijos Ramiojo vandenyno regioną (jo sudedamoji dalis de facto yra ir Indijos vandenynas). Ir nors Brazilija neturi tiesioginio priėjimo prie Ramiojo vandenyno, greičiausiai ji kartu su visa Pietų Amerika aktyviai dalyvaus sprendžiant Ramiojo vandenyno problemų klausimus.

Kitas potencialiai perspektyvus Rusijai projektas yra Muitų sąjunga, siekianti ateityje peraugti į ekonominę ir karinę politinę Eurazijos sąjungą. Kadangi pagrindinės Ramiojo vandenyno pasaulio tvarkos žaidėjos bus stambesnės valstybės negu Europos šalys, Rusijai būtina sustiprinti savo potencialą, kad jis būtų palyginamas su JAV, Kinijos, Indijos ir Japonijos ištekliais. Todėl integracijos posovietinėje erdvėje gilinimas Rusijai gali suteikti galimybę kompensuoti demografines problemas ir gerokai padidinti BVP.

Tačiau kad išsikovotų vietą po Ramiojo vandenyno saule, Rusijai teks atlikti didžiulį darbą, o konkrečiai – vystyti Tolimųjų Rytų regionus. Todėl Azijos Ramiojo vandenyno organizacijų šalių vadovų susitikimo, numatyto 2012 m., išvakarėse maždaug 15 mlrd. dolerių skyrimas Vladivostoko plėtrai yra pozityvus. Bet regionui reikia daugiau sisteminės plėtotės, nes greitai jis taps pagrindiniu Rusijos langu į pasaulį.

Naujoji pasaulio tvarka gali atverti Rusijai nemažai galimybių, būtent – naujai pertvarkyti savo santykius su Europos Sąjunga. Anksčiau Rusija buvo Atlanto pasaulio periferijoje, o dabar Europa atsidurs Ramiojo vandenyno pasaulio, į kurį artimiausias kelias eis per Rusiją, periferijoje. Europoje Rusija laikoma labiau Azijos šalimi, o Azijoje ji bus labiau europinė. Taip pat naujajame pasaulyje Rusija turės mažiau problemų dėl kaltinimų polinkiu į autoritarizmą, nes daugumos Azijos Ramiojo vandenyno šalių demokratijos modeliai daug artimesni rusiškam nei europietiškam.

Europos uždarumas

Dėl Europos Sąjungos, tai aliarmo skambučiu tapo jos atstovų nedalyvavimas Pietų ir Rytų Azijos valstybių asociacijos forume, vykusiame praėjusį mėnesį Indonezijoje. Be ASEAN, taip pat Kinijos, Indijos, Japonijos, Pietų Korėjos, Australijos, Naujosios Zelandijos, į susitikimą atskrido JAV ir Rusijos atstovai. O štai Europa nuo perspektyvių bendradarbiavimo procesų nusišalino.

Apie Europos Sąjungos nepasirengimą prioritetų kaitai liudija ir šiais metais atliktos kasmetinės visuomeninės nuomonės „Transatlantinės tendencijos“ (http://www.transatlantictrends.org/) apklausos rezultatai. 52 proc. apklaustų ES šalių gyventojų mano, kad santykiai su JAV jų nacionaliniams interesams svarbesni negu su Azijos šalimis (37 proc.). JAV vaizdas priešingas: čia 51 proc. gyventojų mano, kad jų nacionaliniams interesams svarbesni santykiai su Azijos šalimis, o ne su Europos Sąjungos (ją pasirinko tik 38 proc. respondentų). Pabrėšime, kad 2004 m. daugiau amerikiečių pirmenybę teikė santykiams su ES (54 proc.), o ne su Azijos šalimis (29 proc.). Vos per kelerius metus Amerikos žiniasklaida sugebėjo įtikinti gyventojus prioritetų pakeitimo svarba, ir dabar JAV politikams yra lengviau paaiškinti savo rinkėjams transatlantinės pasaulio tvarkos pakeitimo Ramiojo vandenyno tvarka priežastis. O Europos kolegų dar laukia didelis darbas su savo rinkėjais, ir tai kainuos prarastą laiką ir praleistas galimybes.

Susikoncentravusi į palyginti antraeilius ekonominius klausimus, Europos Sąjunga rizikuoja persikelti iš centro į pasaulinio geopolitinio žaidimo periferiją. Tokia padėtis kurį laiką gali būti visai patogi europiečiams, kurie, atkūrus socialinį ekonominį stabilumą, galės gyventi tylų ir ramų „pensinį“ gyvenimą. Tačiau jaunąją europiečių kartą iš neseniai prisijungusių Vidurio ir Rytų Europos šalių su dinamiška ekonomika tylios stagnacijos politika vargu ar tenkins.

Išeitimi „naujiesiems europiečiams“ gali tapti regioninio Vidurio, Rytų ir Šiaurės Europos šalių bendradarbiavimo sustiprinimas, kuriam prielaidas sudaro išskirtinai Lenkijos Vyšegrado grupės ir Rytų politikos projektai, taip pat Baltijos šalių santykių su šiauriniais kaimynais glaudinimas. Čia galima priskirti ir Lenkijos su Rusija santykių gerinimą, jie ateityje gali peraugti į jų vadovaujamų potencialiai perspektyvių regioninių projektų bendradarbiavimą.

Taigi pastaraisiais mėnesiais JAV aktyviai ėmėsi naujosios Ramiojo vandenyno pasaulio tvarkos kūrimo. JAV valdžia nori, kad XXI amžius į istoriją įeitų kaip Amerikos Ramiojo vandenyno šimtmetis. Ar bus naujoji pasaulio tvarka amerikietiška, daug kas priklausys nuo Rusijos ir Europos, kaip vienų iš svarbiausių besitraukiančios tarptautinių santykių sistemos žaidėjų, aktyvumo.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 9)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (92)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras