Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Rusija
 
  Rusija artėjant naujiems rinkimams: kompanija vis įdomesnė... (2)

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2011 12 14

Politinis gyvenimas Rusijoje tampa įdomus ne tik politikams, valdžios žmonėms, bet ir analitikams bei apžvalgininkams. Atrodo, laikotarpis tarp rinkimų atneš dar nemažai staigmenų, tokių kaip netikėtų kandidatų į prezidentus apsireiškimai. Antai kovo 4 d. įvyksiančiuose rinkimuose norą dalyvauti pareiškė ir skandalingasis oligarchas Michailas Prochorovas.

Pirmiausia – trumpos žinios apie šį verslininką. Gimė jis 1965 m. gegužės 3 d. Maskvoje. Protėviai iš tėvo pusės – nuskurdę buožės. M. Prochorovas augo pasiturinčioje inteligentų šeimoje: senelė buvo mikrobiologė, karo metais likusi dirbti sostinėje, tėvas – laboratorijos vedėjas, motina – Polimerų katedros vedėja Maskvos cheminių medžiagų institute. Taigi, aktyviam jaunuoliui, su pagyrimu baigusiam sustiprintos anglų kalbos vidurinę mokyklą, nebuvo sunku įstoti į prestižinį Maskvos finansų institutą ir įgyti tarptautinių ekonominių santykių specialisto profesiją. Jo diplominis darbas „Valiutos kurso prognozavimo problemos rinkos ekonomikos sąlygomis“ taip pat buvo labai perspektyvus. Bet jo metraštininkai tvirtina, kad M. Prochorovas nepriskirtinas prie to auksinio jaunimo, kurį B. Jelcino laikais imta vadinti nomenklatūriniu ir kuris buvo smerkiamas už partiniam elitui priklausiusių tėvų praeitį. Jis net tarnavo sovietinėje kariuomenėje, nors išsisukti nuo tarnybos jam buvo vieni juokai...

Buvęs aktyvus komjaunuolis, žinoma, karjeros labui nepabūgo 1988 m. – pačiais viešumo ir M. Gorbačiovo „perestrojkos“ laikais – paduoti pareiškimą stoti į SSKP. Tačiau „perestrojkos“ banga jį nunešė į kitą pusę ir neleido pasiekti karjeros aukštumų pagal tuomet madingą jaunojo specialisto statusą. M. Prochorovui teko pasikliauti savo neeiliniu talentu.

Karjerą jis pradėjo nuo darbo kooperatyve Krasnojarske kartu su dabartiniu krašto gubernatoriumi Aleksandru Chloponinu. Iš pradžių jie užsiėmė vadinamųjų „virintų“ džinsų siuvimu ir prekyba, ir šis verslas Sibire tuomet buvo labai pelningas. Dar didesnė sėkmė pradedantį finansininką lydėjo susipažinus su kitu oligarchu – „Interros“ kompanijos vadovu Vladimiru Potaninu. Bet prieš tai M. Prochorovas tapo akcinio banko „Tarptautinė finansų kompanija“ vadovu, 1993 m. – „Onexim-bank“ valdybos pirmininku. Duodamas pelningus kreditus V. Potaninui, gerokai prakuto ir pats bankininkas.

1998 m. jis jau tampa investicinės kompanijos „Interros“ direktorių tarybos nariu, 2001-ųjų liepos 24 d. paskiriamas metalurgijos kombinato „Norilskij nikel“ generaliniu direktoriumi. Su žiniasklaida vengiantis bendrauti oligarchas tvirtina, kad jam iškilti padėjo „likimas, tėvai ir Dievas“, bet apžvalgininkai priduria, kad ir ryšiai su kitais Rusijos turtuoliais, įtakingais Kremliaus ir Vyriausybės žmonėmis, taip pat jo darbštumas ir nuoseklumas.

O po 10 metų prasidėjo jo politinė karjera, tiesa, ne tokia svaiginanti kaip oligarcho.„Geopolitikoje“ šių metų rugsėjį jau rašėme (http://www.geopolitika.lt/?artc=4906), kad birželio 25 d. M. Prochorovas surengė naujos partijos „Teisingasis reikalas“ („Pravoje delo“) konferenciją, kurioje ketveriems metams buvo patvirtintas jos vadovu. Bet jau rugsėjo 15-ąją jis trenkė durimis, teisingiau, sąmokslininkų buvo pašalintas iš pirmininko posto ir išstojo iš partijos. M. Prochorovas šalininkams pažadėjo nepalikti politikos ir pasiėmė savaitę pamąstyti, kaip toliau dalyvaus politiniame gyvenime. Bet Maskvoje ėmė sklisti gandai, kad šis naujasis V. Putino sistemos kritikas ir partinis konkurentas pabūgo savo bendraamžių likimo, kai jie neįtiko „Vieningosios Rusijos“ lyderiams...

Italų „La Reppublica“ tuomet vaizdžiai rašė, kad „Rusijos nikelio carą, milijardierių „pleibojų“, sumaniusį balotiruotis į Kremlių, išvijo jo paties sukurta ir finansuojama partija, sutrypė vos per keletą valandų“. Trečias pagal turtus žmogus Rusijoje (žurnalo „Forbes“ duomenimis, 2011 m. jo turtas vertinamas 18 mlrd. eurų), investavęs daugiau kaip 20 mln. eurų į taip ir neprasidėjusią rinkimų kampaniją, nukentėjo nuo išsakytos griežtos kritikos V. Putino adresu.

Didžiausia jo klaida – jau tuomet paskelbtas pareiškimas, kad balotiruosis į Rusijos prezidento postą. Vadinasi, stos prieš tuos, kurie ir įtikino jį eiti į didžiąją politiką. Kremliui jis buvo geras tol, kol pirko savo partiją, tylėjo, na, tiesiog buvo idealus opozicionierius. Iš pradžių jis kėlė uždavinį partijai Dūmos rinkimuose įveikti 7 proc. barjerą. Bet vos tik M. Prochorovas pasigyrė savo tolesniais planais, pelėkautai užsitrenkė. Steigiamajame partijos suvažiavime kai kurie bendrapartiečiai turėjo drąsos apkaltinti jį „diktatoriškais užmojais“. Norėjęs susitikti su prezidentu ir premjeru, kad sulauktų jų užtarimo, jis iki šiol nesulaukia atsakymo...

Tačiau, kaip sakoma, yra vienas „bet“. Save išsikėlęs kandidatas į prezidentus (oficiali procedūra bus atlikta vėliau) yra kaltinamas įsitraukęs į rinkimų kampaniją „diktuojant valdžiai“. Taip mano neužregistruotos į Dūmos rinkimus Liaudies laisvės partijos (PARNAS) vadovai Borisas Nemcovas ir Vladimiras Ryžkovas. Opozicionieriai tvirtina, kad „valdžia dabar karštligiškai bando nuslopinti liaudies pykčio bangą, kilusią dėl parlamento rinkimų falsifikavimo, ir tai jau antras po buvusios M. Prochorovo partijos „Teisingasis reikalas“ bendras projektas kartu su V. Putinu, nes manyti, kad milijardierius iškėlė savo kandidatūrą nesuderinęs su V. Putinu, visai absurdiška.“ Anot B. Nemcovo, M. Prochorovas „yra iškėlęs sau uždavinį – išsaugoti šalyje V. Putino režimą ir jo lyderį. Jis siekia akumuliuoti į save protestuojančius rinkėjus ir padėti V. Putinui būti išrinktam... Manome, kad šis žaidimas yra nepadorus, ir mes jame nedalyvausime.“

Socialiniame tinklalapyje „Twitter“ paskelbtame savo programiniame pareiškime kandidatas atsiriboja nuo ryšių su Kremliumi, pritaria protesto mitingams prieš rinkimų rezultatų klastojimus, bet kategoriškai pasisako prieš „revoliucijas, kurios, žinome, kaip pasibaigė žmonėms“. Jis siūlo D. Medvedevui anksčiau laiko pasitraukti iš prezidento posto, V. Putinui pagal Konstituciją laikinai jį užimti.

Politologas Stanislavas Belkovskis įtaria, kad M. Prochorovas norėtų pats tapti premjeru prie prezidento V. Putino, kai D. Medvedevą V. Putinas visiškai paliks likimo valiai kur nors Dūmoje kaip neefektyvų ir nepopuliarų politiką. Liberaldemokratas V.Žirinovskis taip pat netiki, kad verslininkui artėjantys rinkimai bus sėkmingi. „Tokių kaip M. Prochorovas mes jau turėjome. Paprastai jie tegaudavo pusę procento. Kaip ir Sergejus Mironovas: „Teisingoji Rusija“ gavo tik apie 1 proc. balsų, o kovą gaus pusantro“, – samprotavo liberaldemokratų lyderis. Jis pridūrė, kad buvusi oligarcho partija „Teisingasis reikalas“ Dūmos rinkimuose teišspaudė 0,6 proc. rinkėjų balsų ir liko paskutinė sąraše.

Taigi, kartu su parlamento rinkimais prasidėjo didysis Rusijos prezidento rinkimų spektaklis, kurį smagu žiūrėti iš šalies. Tačiau daugiau kaip 140 mln. Rusijos žmonių tikisi tokio lyderio, kuris išvestų šalį iš gilios krizės duobės, sukurtų demokratines, nekorupcines institucijas, kaip lygus su lygiu bendrautų tarptautiniuose santykiuose. Didelė dalis rusų nededa daug vilčių į gerai žinomą V. Putiną, bet atsargiai vertina ir politikos naujokus, kad ir kokie jauni, energingi ir turtingi jie būtų. M. Prochorovas, ko gero, tik sudrums Rusijos vandenis, tačiau net ir su savo rinkimų kampanijai skirtais didžiuliais pinigais nepajėgs rimčiau konkuruoti su didžiaisiais politikos vilkais ir valstybininkais.

Net ir tokioje įtemptoje situacijoje rusų tinklalapių skaitytojai nevengia pajuokauti. Štai diskusijų portale „Gidepark.ru“ vienas dalyvis kompiuteriu taip sudėliojo Rusijos elito vietas: Prochorovas – prezidentas, Kudrinas – premjeras, Javlinskis – Dūmos pirmininkas, Nemcovas – Centrinės rinkimų komisijos vadovas, Putinas išeina į pensiją ir tampa nebent Tarptautinio olimpinio komiteto pirmininku, o Medvedevas – kokio nors badmintono plėtros Rusijoje komiteto vadovu... Politinė krizė Rusijoje įveikta, vidurinė ir valdančioji klasė patenkinta, visi kiti – nuošalyje. Kaip ir anksčiau. „Ar tai fantastika? – klausia šis internautas. – O kas tikėjosi tokio Jelcino pokšto 1999-ųjų gruodžio 31-ąją?“

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 2)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (4)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (10)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (53)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (1)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras