Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Rusija
 
  Galimos Rusijos parlamento rinkimų pasekmės užsienio politikoje

Maksimas Chilka, Kijevo nacionalinio T. Ševčenkos universiteto mokslinis bendradarbis, filosofijos mokslų kandidatas, tarptautinių santykių magistras
2011 12 15

Nors pagrindinėje pasaulio žiniasklaidoje gausu ryškių straipsnių antraščių apie beveik sensacingus rinkimų į Rusijos Dūmą rezultatus ir analitikų svarstymų apie šalies demokratizavimo perspektyvas, iš tikrųjų nieko netikėto neįvyko ir jokių kardinalių pokyčių vidaus politikoje laukti neverta. O štai užsienio politikoje Maskvai gali tekti išgyventi kelis gana sudėtingus mėnesius.

Radikalių pokyčių Rusijos vidaus politikoje neverta laukti

Mėginimai suteikti sensacingumo rinkimų į Dūmą rezultatams – tai tik Rusijos opozicijos saviapgaulė, taip pat užsienio žiniasklaidos pastangos nudžiuginti savo skaitytojus. Faktiškai rinkimų į Rusijos Dūmą rezultatai buvo be staigmenų – nei teigiamų, nei neigiamų. Taigi, ir jokių radikalių pokyčių Rusijos vidaus politikoje laukti neverta.

„Vieningoji Rusija“ iš tikrųjų dalį balsų prarado, tačiau ne daugiau, negu turi prarasti valdžios partija – net jeigu šalyje viskas būtų buvę gerai. Valdžia visada netenka dalies balsų vien dėl to, kad ji nusibosta, o rinkėjai tradiciškai optimistiškai iš opozicijos tikisi kokios nors geresnės alternatyvos. Be to, balsus už „Teisingąją Rusiją“ („Spravedlivaja Rossija“) ir RLDP (LDPR) vargu ar galima vadinti opoziciniais. Sudėjus šių partijų procentus su „Vieningosios Rusijos“ rezultatais, tampa akivaizdu, kad tai ne joks valdžios susilpnėjimas, o meistriškas žaidimas demokratija.

Nebuvo netikėti ir kai kurių Vakarų lyderių pareiškimai apie rinkimų metu padarytus pažeidimus. Reikia atsižvelgti į tai, kad JAV visu greičiu taip pat rengiamasi rinkimams, todėl nepakritikuoti Rusijos būtų neatleistina savo rinkėjų/elektorato atžvilgiu. Vis dėlto, nors Hillary Clinton pareiškimas ir gana aštrus, galima būti tikriems, kad Vašingtonas oficialiai pripažins rinkimų rezultatus, kaip ir visos Europos Sąjungos šalys.

Galima neabejoti, kad vietoj Vakarų apžvalgininkų prognozuojamo Rusijos valdžios susilpnėjimo iš tikrųjų vidaus politikoje ir toliau bus imamasi griežtų priemonių, kartu stiprinant žiniasklaidoje priešrinkiminį socialinį populizmą ir propagandą, kad Vladimirui Putinui pergalė prezidento rinkimuose būtų užtikrinta jau pirmame ture.

Kur kas svarbesnės gali būti rinkimų rezultatų pasekmės Rusijos užsienio politikoje

Kad diduma žiniasklaidos rinkimų rezultatus įvertino kaip V. Putino pozicijų susilpnėjimą, negali nekelti nerimo Eurazijos sąjungos (EAS) šalininkams. Šio projekto ateitis neatsiejama nuo dabartinio Rusijos premjero asmenybės, todėl net menamas jo pozicijų susilpnėjimas gali neraminti potencialius EAS dalyvius. Galima daryti prielaidą, kad integracinės V. Putino iniciatyvos nesukels didelio entuziazmo partneriams, kol jis nepatvirtins savo pozicijos būsimuose prezidento rinkimuose.

„Vieningosios Rusijos“ rezultatai taip pat gali šiek tiek sutrikdyti Rusijos politikos modelio panaudojimo Ukrainoje gerbėjus. Ankstesnis „Vieningosios Rusijos“ reitingų nesugriaunamumas įkvėpė jos partnerę Ukrainoje – Regionų partiją sukurti defacto vienpartinę politinę sistemą. Tačiau, jeigu to nepavyko įgyvendinti net Rusijoje, labiau linkusioje į autoritarizmą, kyla klausimas, ar tai pavyks Ukrainoje. Į jį Ukrainos valdžia turi rasti atsakymą dar iki 2012 metų parlamento rinkimų. Be to, „Vieningosios Rusijos“ (nepaisant Rusijos valdžios pergalės apskritai) rezultatų kritimas gali susilpninti Regionų partijos tikėjimą savo dabartinės rinkimų strategijos teisingumu, juk, skirtingai nei „Vieningoji Rusija“, Regionų partija pastaruoju metu nestiprino palydovų, o atvirkščiai – prarydavo juos.

Kita vertus, net tariamas Rusijos valdžios susilpnėjimas suteikia Ukrainai papildomų galimybių manevruoti derybose dėl dujų kainos – juk dabar V. Putinui labiau nei anksčiau reikia, kad užsienio politikos sėkmė būtų matoma. Vadinasi, dėl tokios sėkmės jis gali būti pasirengęs tam tikriems, galbūt neviešiems, kompromisams.

„Vieningosios Rusijos“ rezultatai nepradžiugins ir santykių su Maskva gilinimo šalininkų Baltijos šalyse. Judėjimas dėl rusų kalbos kaip antrosios valstybinės kalbos įvedimo laikinai gali susilpnėti, kartu – ir prorusiškai nusiteikusių rinkėjų, besiorientuojančių į Kremliaus elitą, entuziazmas. Baltijos šalių valdžioje esantys politikai, atvirkščiai, atgaus ryžtą, o tai gali komplikuoti santykius su Rusija, ypač jeigu V. Putinas pabandys užsidirbti elektorato balų tradiciniu priešrinkiminiu „rusų klausimo“ aktyvavimu.

Rinkimų rezultatai taip pat gali laikinai apsunkinti Rusijos santykius su svarbiausiomis strateginėmis partnerėmis konkurentėmis – JAV ir Kinija.

Būsimų JAV prezidento rinkimų įkvėptos antirusiškos retorikos varžytuvės tarp demokratų ir respublikonų nedelsiant gaus atsaką iš Rusijos valdžios, taip pat besiruošiančios rinkimams. Rusijos užsienio reikalų ministerija jau aštriai reagavo į ne mažiau aštrius H. Clinton pareiškimus. Apsižodžiavimai, tokie kaip „pats toks“, žinoma, neturės įtakos ilgalaikiams dviejų šalių santykiams, tačiau priešrinkiminiu laikotarpiu gali paaštrinti situaciją dėl PRG, Sirijos, Irano ir Afganistano. Svarbiausia, kad žaidimai viršūnėse dėl įsikarščiavusių vietinių veikėjų, neteisingai vertinančių aplinkybes, nesukeltų neplanuotų neįprastų situacijų (turima galvoje galimi Amerikos ir Rusijos sąjungininkų bandymai pasinaudoti proga ir išspręsti savo problemas, kaip ne kartą buvo daroma JAV ir SSRS priešpriešos laikais).

O dėl Kinijos, tai, viena vertus, jos valdžiai vargu ar patinka Rusijos rinkimų kritika žiniasklaidoje, nes bet kokie demokratijos šūkiai skausmingai primena Pekinui kaltinimus jam pačiam. Kita vertus, apsukrūs kinai vargu ar praleis progą ir neišnaudos kelių mėnesių santykinio neapibrėžtumo Maskvoje, siekdami sustiprinti savo pozicijas Kinijos ir Rusijos derybose, taip pat ir BRICS politinių iniciatyvų atžvilgiu.

Taigi, kad ir koks tariamas ir iliuzinis būtų Rusijos valdžios partijos „susilpnėjimas“, artimiausiais mėnesiais Rusijos užsienio politikos pozicijos gali šiek tiek susilpnėti, o galimi Maskvos bandymai laikinus sunkumus kompensuoti demonstruojamu pagyrūniškumu gali apsunkinti santykius su pagrindiniais partneriais tarptautinėje arenoje. Greičiausiai viskas grįš į savo vietas po V. Putino pergalės būsimuose prezidento rinkimuose. Svarbiausia, kad per artimiausius kelis mėnesius nei Rusija, nei jos partneriai ir konkurentai nepadarytų rimtų klaidų, pasidavę nepamatuotoms iliuzijoms arba beprasmiškam susierzinimui.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (89)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras