Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  2011-ieji: kelias į Drakono metus

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2011 12 28

Peršokdami horoskope nuo Triušio ar Kiškio prie Juodojo Drakono, mes teikiame nedaug reikšmės šiems simboliams, kurie tarsi apibūdina prabėgančius ir ateinančius metus. Iš tiesų gyvenimas nenuspėjamas ir daug sudėtingesnis negu pranašavimai iš žvaigždžių ir planetų.

Juokingos prognozės

Antai, įžengdami į Triušio metus, pasikliaudami šio gyvūnėlio žaismingumu, optimizmu ir netgi vislumu, linksmai spėliojome, kas gi šiemet laukia Lietuvos. Žinojome, kad vyks vietos organų rinkimai, bus nelengvas pirmininkavimas ESBO, klostysis sudėtingi santykiai su Baltarusija, Lenkija ir Rusija. Neabejojome, kad Lietuva 2011 m. pasirašys kelias svarbias sutartis, kurios pagerins finansinę šalies padėtį. Žmonės pagerėjimą pajus jau gegužę, naiviai spėjome mes.

Šiais metais esą suaktyvės turizmas, tarptautiniai ryšiai, vėl pradėsime daugiau keliauti, prekiauti. Metų pabaigoje neva bus labai palankiai sprendžiamos pensininkų bėdos. Metams įpusėjus, bus patvirtintas dar vienas mokestis, kuris įsigalios 2012 m. viduryje. Seime netrūks rietenų, nesusipratimų, galimas valdančiųjų persigrupavimas, jų reitingai ir toliau bus prasti. O Prezidentei šie metai ypač palankūs...

Ką jau čia mes – daug ko neatspėjo net sumaniausi pranašai su Pavelu Globa priešaky. Netgi atvirkščiai: priešingai mūsų optimizmui, šalies vadovė Dalia Grybauskaitė neseniai perspėjo, kad Lietuvos ir Rusijos santykiai nebus rožėmis kloti. Jie net gali pablogėti, nes juos, turint galvoje pastaruosius kai kurių Rusijos vadovų pareiškimus, trikdys Maskvos sovietinių laikų nostalgija. Maskvos žiniasklaida, jautriai reagavusi į šį Prezidentės pareiškimą, savo ruožtu dar priduria, kad Vilniui nesiseka nustatyti gerų santykių ir su Varšuva, kuri paskutiniu momentu atsisakė dalyvauti Visagino AE statyboje ir kraunasi politinį kapitalą, ruošdamasi kitąmet pirmininkauti ES.

„Arabų pavasario“ ūgliai

Tačiau ir apibendrinti šiuos besibaigiančius metus nėra paprasta. Bendrapolitine prasme galime išskirti „arabų pavasarį“, kurio kaitros nenujautė jokie astrologai ar prognozuotojai.

Iš tikrųjų revoliucijos islamo pasaulyje prasidėjo nuo Sudano – šios didžiausios Afrikos ir 10-os pagal teritoriją pasaulio valstybės. Ilgus dešimtmečius dėl atsiskyrimo nuo šiaurinės Sudano dalies kovojęs Pietų Sudanas sausio 9-ąją visą savaitę balsavo dėl nepriklausomybės, ir štai sausio 15-ąją sužinota, kad beveik 100 proc. balsavusių pasisakė už atsiskyrimą, o liepos 9 d. Pietų Sudanas su 8 mln. gyventojų tapo 193-iąja pasaulio valstybe.

Bet pietų sudaniečių ilgamečių kovų niekaip nesulyginsi su Tuniso „blic-revoliucija“: porą savaičių užsitęsę neramumai sausio 11-ąją baigėsi prezidento Zine‘o Al Abidine‘o Ben Alio atstatydinimu, o birželio 20 d. 75-erių politikas buvo nuteistas 35 metus kalėti. Iš tikrųjų maištas prieš valdančiuosius prasidėjo 2010 metų spalį, kai šioje Šiaurės Afrikos šalyje įvyko pirmieji laisvi rinkimai. Prieš metus, pernai gruodžio 17 dieną, Sidi Buzide studentas, vaisių pardavėjas Mohamedas Bouazizi susidegino, protestuodamas prieš 23 metus gyvuojantį prezidento Ben Alio režimą, ir tai išprovokavo revoliuciją, kuri, nepraėjus nė mėnesiui, autoritarinį lyderį nuvertė.

Paskui atėjo eilė Alžyrui, Jemenui, Bahreinui, Jordanijai, Libijai, Marokui, Džibučiui, Iranui ir pagaliau Sirijai. Ne visur tas revoliucijos žaizdras vienodai įsiliepsnojo. Pavyzdžiui, po vasario 17-ąją Libijos rytuose įsižiebusių protestų kilęs brolžudiškas pilietinis karas nusinešė tūkstančius gyvybių, kol sukilėliai sugavo ir spalio 20-ąją nulinčiavo Muammarą Gaddafį. Vienur pakako diktatoriams atlikti kosmetinius pertvarkymus, kaip, pavyzdžiui, Džibutyje, kitur stipri karaliaus valdžia užgniaužė nepasitenkinimą, dar kitose arabų šalyse diktatoriai, kaip antai Sirijoje Bascharas al-Assadas, tebekursto neapykantos laužą, nenusileisdami nei oponentams, nei pasaulio spaudimui, nei šalį inspektuojančioms tarptautinėms komisijoms.

ES be identiteto

Kai kuriems apžvalgininkams „arabų pavasaris“ tapo atspirties tašku aiškinant didžiulių pokyčių kituose regionuose priežastis. Netgi ES ir euro zonos krizę mėginama susieti su neramumais Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose.

Italijos laikraščio „La Repubblica“ geopolitinis leidinys „Limes“ („Ribos“) analizuoja Europos Sąjungos erozijos ištakas bei priežastis ir tvirtina, kad tam įtakos turėjo turtingų naftos ir dujų Afrikos šalių slinktis į revoliucijas. Jis rašo, kad krizę ES sukėlė ne ekonominės ar politinės priežastys, o kultūrų identiškumo nebuvimas. Europiečiai dar neišsigydė sąjungos tapatumo jausmo ir nesupranta hipertrofuoto nacionalizmo, neturi euroteologijos. Praeityje keletas lyderių yra bandę sukurti kontinentinę imperiją su šalimis vasalėmis (Napoleonas) arba su arijų ir vergų valstybėmis (Hitleris). Bet ta „europietiška integracija“ buvo priverstinė, netgi smurtinė, kaip ir dabar Mastrichto dokumentais įvesta vieninga valiuta euras yra dirbtinė priemonė sujungti labai jau skirtingų valstybių finansų ir ekonomikos sistemas.

Nedidelis smūgis į papilvę – iš ES pietinio sparno, ir Bendrija skausmingai susiriečia, tarsi tampoma konvulsijų. O tą smūgį paskatino baimė, kad dėl revoliucijų netolimuose regionuose nutrūks energetinių žaliavų tiekimas, ir Europa uždus be naftos ir dujų, kad teks lenktis naujiesiems Rusijos carams...

Drakono reanimacija Rusijoje

Beje, čia ir baigiasi Triušio metų filosofija. Didžiojoje Britanijoje tvarkomas portalas „Open Democracy“ (openDemocracy.net) konstatuoja, kad „arabų pavasaris“ persimetė į Rusiją ir buvusią Sovietų Sąjungą dar ir dėl pačios Maskvos šališko požiūrio į islamo šalyse vykstančias revoliucijas. Vieniems siūlydami ginklų ir naftos, kitus aiškiai smerkdami ir solidarizuodamiesi su Vakarais, rusai sukėlė nepasitikėjimą Kremliaus politika. „Kuo mes blogesni?“ – retoriškai klausia Rusijos opozicija ir žmogaus teisių gynėjai, įkūrę judėjimą „Strategija–31“ ir per virtualųjį tinklą kviesdami maištauti prieš savus diktatorius.

Taip atsirado Čystyje Prudy, Bolotnaja, Triumfo aikštės, Sacharovo prospektas. Minios žmonių, ypač po Dūmos rinkimų ir katalikams ruošiantis švęsti Kalėdas, rinkosi Maskvoje ir reikalavo sąžiningesnių rinkimų. Pirmas ir paskutinis SSRS prezidentas Michailas Gorbačiovas net sulaukęs garbaus 80-mečio reikalauja, kad dirbtinai sudarytas „Dimos ir Volodios tandemas“ baigtų tyčiotis iš rinkėjų ir pasitrauktų.

Bet apžvalgininkai tvirtina, kad maištaujančių rusų balsas kol kas nepasiekia Kremliaus ir neturės didelės įtakos būsimiems prezidento rinkimams: išankstinė būsimos valdžios rokiruotė jau nulėmė Rusijos ateitį kone iki 2024 metų. Rusija neturi galingos ir vieningos opozicijos, tikro politinio lyderio, kuris galėtų varžytis su Vladimiru Putinu. Ar neatsitiks kaip toje pasakoje, kuri baigiasi džiaugsmingais minios šūksniais: „Drakonas mirė, tegyvuoja drakonas“?

Išsigelbėjimo šiaudas Lietuvai

Beje, dar apie Juodąjį Drakoną.

Jis laikomas sveikatos, aktyvumo, gyvenimiškos jėgos simboliu. Jo nedomina smulkmenos, veidmainiavimas, jis daug reikalauja, bet daug ir duoda. Todėl manoma, kad 2012 m. reikia būti aktyvesniam ir imlesniam. Drakonas geba atnešti turtus, gerovę, bet tai reikia pelnyti darbu, nuoseklumu ir geru elgesiu.

Vis dėlto 2012 m. ekonominė krizė vėl palies JAV ir kitas šalis. Stabilumas jose tėra iliuzinis. Europą taip pat užplūs dar viena krizės banga. Ukrainoje didės nepasitenkinimas Viktoro Janukovyčiaus politika, augs Julijos Tymošenko populiarumas. Antrąjį pusmetį teismo nutartys dėl ekspremjerės bus peržiūrėtos. Prezidento rinkimai Rusijoje vėl sukels nepasitenkinimo laviną. Vakarai uoliai skleis negatyvią informaciją apie V. Putiną. Bet Rusija ir toliau darys įtaką Europai, ypač energetikos resursais, o ES nepajėgs su ja kovoti.

Jeigu grįžtume prie Lietuvos ateities, tai ji ne tokia jau šviesi. Tariamas Juodojo Drakono mėgstamas lietuvio darbštumas tebus tolima senų laikų legenda, lyg aidu atsimušanti į mūsų patriotinę atmintį, bet geopolitinėje XXI amžiaus tikrovėje neturinti patvirtinimo.

Tas nelemtas tautinis identitetas, pagrįstas kruopštumu, atidumu, nuoseklumu ir vienybe, gali būti vienintelis išsigelbėjimo šiaudas mažytei Lietuvai.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (27)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (81)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras