Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Sirija ir toliau (4)

Komentarai:

Žygeivis - Andriui (papildymas), 2012 01 03 13:18
Andrius, 2012 01 02 19:12
Iranas negano to, dar ir monoetninė, vieninga, tiek etniniu, tiek religiniu požiūriu valstybė,...
------------------------------------

Dėl etninio Irano vieningumo irgi labai klysti:

Irano gyventojai pagal tautybes pasiskirstę taip: 51 % persų, apie 24 % azerbaidžaniečių, apie 7 % kurdų, 8 % gilakių ir mazandaranių, apie 3 % arabų, 2 % turkmėnų, 2 % lurų ir 2 % beludžių. Taip pat gyvena mažesnės tautinės mažumos: armėnai, asirai ir gruzinai.

Valstybinė kalba Irane yra naujoji persų kalba, taip pat vadinama farsi. Tai indoeuropiečių kalba bei didžiausia iranėnų kalbų grupės kalba.

Persų kalba yra vienintelė oficiali šalies kalba, kuria šneka apie 58 % gyventojų.

Azerbaidžaniečių ir turkmėnų kalbomis kalba apie 26 %, kurdų kalba 9 %; lurų kalba 2 %; kitomis, tarp jų ir arabų kalba – apie 1 %.

Irano šiaurėje gana aktyviai veikia azerbaidžaniečių ir kurdų partizanai.

Štai religiniu požiūriu Iranas iš tikrųjų gana vieningas - šiitų pakraipos islamas yra valstybinė religija.

Apie 95 % gyventojų yra musulmonai (89 % šiitų ir 6 % sunitų).

Be musulmonų, yra ir armėnų bei asirų krikščionių, žydų, parsų, mandėjų, sikhų ir apie 300 000 Irane uždraustos ir eretiška paskelbtos bahajų religijos pasekėjų.

Žygeivis - Andriui, 2012 01 03 13:07
Alavitai – viena iš šiitų sektų. Ši sekta atsirado IX a. Sektos įkūrėjas – Nusairas. Jo mokymuose susipynė astraliniai kultai, tikėjimas į dvasios persikūnijimą ir krikščionybės elementai.

Sunitams (visų krypčių) alavitai yra jų aršūs priešai šiitai.

Andrius, 2012 01 02 19:12
Šiitai nėra valdančioji grupė Sirijoje, gal turi galvoje Alavitus? Apskritai Sirijoje Sunitai sudaro beveik 70 proc. gyventojų.
Aš visiškai nesutinku, kad Assado rėžimas kelia grėsmę Izraeliui, tai tuščias pseudosocialistinis rėžimas, kuriam svarbiausia yra išlikti, ką jis dabar ir bando daryti, o ne kariauti su Izraeliu, kas būtų beprotybė.
JAV pulti Iraną, būtų bene pats kvailiausias sprendimas kokį tik galima sugalvoti. Naftos kainos šokteltų maždaug n kartų, tuo labiau, kad Amerikiečiai nelabai ir turi galimybių pulti Iraną, kai Irake kariuomenės neliko, o Afganistane karių vis mažėja. Kitas dalykas, kad artėja rinkimai ir niekam tokio sunkaus karo nereikia, nes Iranas ir Sirija, tai ne Libija, tai kariniu požiūriu galingos valstybės, Iranas negano to, dar ir monoetninė, vieninga, tiek etniniu, tiek religiniu požiūriu valstybė, kuri turi didelius pajėgumus priešintis.
Mano manymu tiesioginį, NATO valstybių, karinį įsikišimą į Sirijos konfliktą reiktų atmesti.

Žygeivis, 2012 01 02 13:56
JAv ir Izraelio požiūris:

1. Siriją valdantys šiitai yra pagrindiniai Irano (būtent šiitiškos valstybės) sąjungininkai arabų (daugumoje sunitų) pasaulyje, per čia eina didžioji dalis paramos šiitiškai Hezbola Libane bei Hamas Palestinoje.

2. Sirija, sunaikinus Iraką, dabar yra viena iš pačių galingiausių kariniu požiūriu arabų valstybių ir todėl kelia realią grėsmę Izraeliui, ypač karo su Iranu atveju, nes taptų Irano armijos ir spec. operacijų placdarmu.

3. Rusijos karinio laivyno bazė Sirijoje irgi yra svarbus faktorius, kurį būtina likviduoti.

Išvada akivaizdi - Sirijoje valdantys šiitai bus sudoroti bet kokia kaina.

Nes tik po to Izraelis ir JAV galės žymiai efektyviau pulti Iraną, nesibaiminant galingo atsakomojo smūgio Izraeliui iš Sirijos teritorijos.

 
 
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (29)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (82)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras