|
Ivanas Krastevas. Kai Kinija valdo
2012 01 05

Šiuo metu europiečiai su nerimu galvoja apie ateitį. Amerika yra politiškai susiskaldžiusi, įsiskolinusi ir turi gausybę karinių problemų. Europos Sąjunga (ES) taip pat gali atsidurti ant žlugimo slenksčio, o į senąjį žemyną jau dabar žiūrima kaip į atgyvenusią jėgą, galinčią nustebinti pasaulį nebent geromis manieromis, bet tikrai ne drąsa ir pamatuotomis ambicijomis. Visuotinės paskutinių trejų metų nuomonių apklausos nuosekliai rodo, kad Vakarams atsukama nugara, o į Kiniją (nors ir su viltimi ar baime) imama žiūrėti kaip į naują pasaulio tvarkos lyderę. Yra toks senas anekdotas: optimistai mokosi kinų kalbos, o pesimistai naudotis kalašnikovu.
Nors kai kurie ekspertai teigia, kad Kinijos sustiprėjimo nereikėtų vertinti rimtai ir kad jos ekonominiai, politiniai ir demografiniai pagrindai yra trapūs, tiesa ta, kad Kinijos galia auga. Daugelis stebisi, kaip galėtų atrodyti Pax Sinica (Kinijos taika). Kyla klausimas, kokia bus visuotinė Kinijos įtaka ir kuo Kinijos hegemonija skirsis nuo Amerikos įvairiapusiškumo. Apskritai, kalbant apie Kiniją, dažnai svarstomi ideologijos, ekonomikos, istorijos ir karinės galios klausimai. Tačiau lyginant šiandienos Amerikos pasaulį su galimu Kinijos rytojaus pasauliu, didžiausias skirtumas yra tai, kaip amerikiečiai ir kinai supranta pasaulį už savo valstybių sienų.
Amerika yra imigrantų tauta, bet taip pat tauta žmonių, kurie niekada neemigruoja. Amerikiečiai, gyvenantys už Jungtinių Valstijų ribų, vadinami ne emigrantais, o tiesiog asmenimis, turėjusiais išsikelti iš tėvynės. Amerika davė pasauliui tautų katilo sąvoką, savanoriškos asimiliacijos metaforą, kai susimaišo skirtingos etninės ir religinės grupės ir sukuriamas naujas amerikiečio identitetas. Ir nors visa tai dažnai laikoma nacionaliniu mitu, daug pasako apie Amerikos kolektyvinę sąmonę. Nuo tada, kai toje žemėje apsigyveno pirmieji europiečiai, žmonės, kuriuos atvedė amerikietiška geresnės ateities svajonė, jie būdavo tarsi transformuojami į amerikiečius. Vienas rusas, dabartinis Oksfordo universiteto dėstytojas, pasakė: Tu gali tapti amerikiečiu, bet tu niekada netapsi anglu. Todėl nestebina, kad Amerikos visuotinė darbotvarkė yra paremta virsmu ir transformacija, kurių metu kuriamos taisyklės.
O štai Kinija niekada nebandė keisti pasaulio, ji tiesiog prisitaikydavo. Užsienyje gyvenantys kinai tapdavo savo šalies investuotojais ir jų valstybė dėl to pamažu ėmė klestėti. Kinai mokomi prisitaikyti ir pasipelnyti iš savo šeimininkų taisyklių bei verslo išlikdami savimi. Tai yra adaptacija, o ne transformacija, todėl Kinija ir pasaulio dramatiškai nepakeis, bet tai nereiškia, kad nepanaudos įgytos galios savo tikslams. Amerika, bent jau teoriškai, mėgsta, kai kitos valstybės priima jos vertybes, o jų gyventojai elgiasi kaip amerikiečiai. Kinijai tokios sampratos svetimos. Ji bandys gauti naudos iš jau egzistuojančių taisyklių.
Pagal 2011 m. gruodžio 28 d. portalo http://www.project-syndicate.org/ informaciją parengė Irma Baranauskaitė. |