Šiuo metu europiečiai su nerimu galvoja apie ateitį. Amerika yra politiškai susiskaldžiusi, įsiskolinusi ir turi gausybę karinių problemų. Europos Sąjunga (ES) taip pat gali atsidurti ant žlugimo slenksčio, o į senąjį žemyną jau dabar žiūrima kaip į atgyvenusią jėgą, galinčią nustebinti pasaulį nebent geromis manieromis, bet tikrai ne drąsa ir pamatuotomis ambicijomis. Visuotinės paskutinių trejų metų nuomonių apklausos nuosekliai rodo, kad Vakarams atsukama nugara, o į Kiniją (nors ir su viltimi ar baime) imama žiūrėti kaip į naują pasaulio tvarkos lyderę. Yra toks senas anekdotas: optimistai mokosi kinų kalbos, o pesimistai – naudotis kalašnikovu.

Nors kai kurie ekspertai teigia, kad Kinijos sustiprėjimo nereikėtų vertinti rimtai ir kad jos ekonominiai, politiniai ir demografiniai pagrindai yra trapūs, tiesa ta, kad Kinijos galia auga. Daugelis stebisi, kaip galėtų atrodyti Pax Sinica (Kinijos taika). Kyla klausimas, kokia bus visuotinė Kinijos įtaka ir kuo Kinijos hegemonija skirsis nuo Amerikos įvairiapusiškumo. Apskritai, kalbant apie Kiniją, dažnai svarstomi ideologijos, ekonomikos, istorijos ir karinės galios klausimai. Tačiau lyginant šiandienos Amerikos pasaulį su galimu Kinijos rytojaus pasauliu, didžiausias skirtumas yra tai, kaip amerikiečiai ir kinai supranta pasaulį už savo valstybių sienų.

Amerika yra imigrantų tauta, bet taip pat tauta žmonių, kurie niekada neemigruoja. Amerikiečiai, gyvenantys už Jungtinių Valstijų ribų, vadinami ne emigrantais, o tiesiog asmenimis, turėjusiais išsikelti iš tėvynės. Amerika davė pasauliui „tautų katilo“ sąvoką, savanoriškos asimiliacijos metaforą, kai susimaišo skirtingos etninės ir religinės grupės ir sukuriamas naujas amerikiečio identitetas. Ir nors visa tai dažnai laikoma nacionaliniu mitu, daug pasako apie Amerikos kolektyvinę sąmonę. Nuo tada, kai toje žemėje apsigyveno pirmieji europiečiai, žmonės, kuriuos atvedė amerikietiška geresnės ateities svajonė, jie būdavo tarsi transformuojami į amerikiečius. Vienas rusas, dabartinis Oksfordo universiteto dėstytojas, pasakė: „Tu gali tapti amerikiečiu, bet tu niekada netapsi anglu“. Todėl nestebina, kad Amerikos visuotinė darbotvarkė yra paremta virsmu ir transformacija, kurių metu kuriamos taisyklės.

O štai Kinija niekada nebandė keisti pasaulio, ji tiesiog prisitaikydavo. Užsienyje gyvenantys kinai tapdavo savo šalies investuotojais ir jų valstybė dėl to pamažu ėmė klestėti. Kinai mokomi prisitaikyti ir pasipelnyti iš savo šeimininkų taisyklių bei verslo išlikdami savimi. Tai yra adaptacija, o ne transformacija, todėl Kinija ir pasaulio dramatiškai nepakeis, bet tai nereiškia, kad nepanaudos įgytos galios savo tikslams. Amerika, bent jau teoriškai, mėgsta, kai kitos valstybės priima jos vertybes, o jų gyventojai elgiasi kaip amerikiečiai. Kinijai tokios sampratos svetimos. Ji bandys gauti naudos iš jau egzistuojančių taisyklių.

Pagal 2011 m. gruodžio 28 d. portalo http://www.project-syndicate.org/ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.