Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Pavelas K. Bajevas. Rusijos literatūra ir tinklaraščiai telkiasi prieš putinizmą

2012 01 17

Kuo toliau, tuo labiau krinta į akis, kad pagyvėjusi Rusijos politika įgauna naują ir gana netradicinį charakterį. Mažai kam dabar rūpi, kur šalies prezidentas Dmitrijus Medvedevas ir premjeras Vladimiras Putinas vyksta slidinėti ar kokias lanko bažnyčių apeigas. Nelabai svarbi ir pertvarka vyriausybės ir prezidento administracijoje, kai buvo išmesti buvę pakalikai. Galbūt todėl daug dėmesio sulaukė rašytojo ir vertėjo Boriso Akunino bei jauno aktyvisto Aleksejaus Navalno debatai tiek apie stalinizmo palikimą, tiek apie putinizmo išsikvėpimą. Jų mintys buvo paskelbtos tinklaraščiuose, įvairiuose interneto portaluose ir sulaukė daugybės komentarų. Buvo iškeltas klausimas, ar Rusija turėtų atsisakyti imperinių ambicijų. Šis didžiulis rezonansas patvirtina, kokį svarbų vaidmenį vaidina tinklaraščiai, kuriant erdvę alternatyviai politikai Rusijoje, šalia oficialiosios, skirtos veikti pagal (vis dar) valdžios taisykles. Rusijos literatūra taip pat prisideda prie šio naujo politikos turinio.

Rusijos interneto (arba Runet) fenomenas džiugina jo tyrinėtojus ir vartotojus savo greita plėtra. Juk būtent čia „Vieningoji Rusija“ buvo paženklinta nenuplaunama vagių ir sukčių partijos etikete. Tinklaraštininkai labai padėjo skatindami ir populiarindami idėją ne boikotuoti rinkimus, o balsuoti už bet kurią partiją, išskyrus „Vieningąją Rusiją“. Tai įstūmė Kremlių į nepavydėtiną padėtį. Internete galima rasti daug V. Putino ir D. Medvedevo lyderystės demonstravimo parodijų ir toks politinis humoras įkvepia masinius protestus Rusijoje. V. Putinas bando visa tai ignoruoti, negali patikėti, kad kažkokių neva nevykėlių mintys gali jam pakenkti.

V. Putinas literatūrą gerbia labiau negu politiką, todėl supranta, kad reikiaį pritraukti kuo daugiau kultūros atstovų, pertvarkoma rinkimų kampanijos komanda. Rusijos literatūra ir tinklaraščiai tarsi išplėtė šios valstybės politinę areną. Visuomenė nelabai pasitiki politikais, per daugelį metų nesugebėjusiais sukurti įtakingesnės opozicijos V. Putino biurokratinei griaunamajai jėgai, tačiau visgi suteikia jiems galimybę įgyti valdžią ir keisti padėtį. Kad tuo pasinaudotų, jie turi remtis sąžiningos politikos standartais, kurių niekada nebuvo Kremliaus koridoriuose. Žmonėms reikia nuoširdumo, kurio V. Putinas jau nebegali suteikti, o jo manipuliacijos ir klaidinanti informacija tokį poreikį tik sustiprina. Premjeras gali nuolat žvelgti iš televizijos ekranų, bet tai baigiasi pralaimėjimais, nes apgaulės vienaip ar kitaip iškyla į paviršių. V. Putinas mano, kad viskas politikoje yra perkama ir parduodama, o visuomenė pradeda su tuo nesutikti.

Pagal 2012 m. sausio 9 d. „Eurasia Daily Monitor“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (88)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras