Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Josephas S. Nye. Charizmos galia

2012 01 19

Dviejų didžiulių autoritarinių režimų 2012 metais laukia lyderių kaita ir tai, ko gero, jau nieko nebestebina. Si Dzinpingas (Xi Jinpingas) pakeis Hu Dzintao (Hu Jintao) Kinijos prezidento poste, o Rusijoje Vladimiras Putinas paskelbė, kad jis esą atsiims valstybės vadovo poziciją iš Dmitrijaus Medvedevo. Visgi pasaulio demokratijose politiniai scenarijai šiais metais yra mažiau nuspėjami. Nikola Sarkozi laukia sudėtinga perrinkimo kampanija Prancūzijoje, o Barako Obamos – Jungtinėse Valstijose. Per 2008 metų Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus spauda paskelbė, kad B. Obama nugalėjo, nes turėjo charizmą – ypatingą galią, sukeliančią susižavėjimą ir ištikimybę. Jeigu taip, kodėl jo perrinkimas nėra aiškus, nors praėjo tik ketveri metai? Kyla klausimas, ar lyderis gali prarasti savo charizmą? Ar ji priklauso nuo individo, ar nuo jo sekėjų, o gal tiesiog nuo situacijos?

Charizmą itin sunku greitai apibrėžti, nes labai nedaug žinoma, kas yra charizmatiški lyderiai. Pasak Amerikos politinio konsultanto Dicko Morriso, charizma yra apgaulingiausia iš visų politinių savybių, nes realybėje ji neegzistuoja, ji yra tik mūsų suvokime. Šį bruožą tiesiog priskiriame, kai politikas jo nusipelno sunkiu darbu ir geromis idėjomis, pvz., verslo spauda dažnai apibūdina generalinius direktorius kaip charizmatiškus tada, kai reikalai klostosi palankiai, tačiau ši savybė dingsta, kai pelnas sumažėja. Politologai bandė sukurti savotiškas charizmos svarstykles, kurios padėtų nuspėti balsavimų rezultatus ar prezidentų reitingus, bet jų pastangos vaisių nedavė. Net ir charizmatiškais laikomų prezidentų populiarumas kartais smarkiai krinta, o kai kurių vadovų nesėkmės priežastimi įvardijamas būtent charizmos trūkumas. Vis dėlto net tokie garsūs oratoriai kaip Franklinas Ruzveltas ir Ronaldas Reiganas negalėjo kliautis vien charizma, kad įgyvendintų savo programas.

Charizmą daug lengviau apibūdinti po tam tikrų įvykių. Šia prasme sąvoka yra tarsi besisukanti ratu. Tai tarsi „mandato iš dangaus“ sąvoka: imperatoriai valdo, nes jie ją turi, o nuverčiami todėl, kad ją prarado. Tačiau niekas negali nuspėti, kada tai nutiks. Po tam tikrų įvykių sakoma, kad modernus politinis lyderis turi charizmą, bet daug sunkiau ją naudoti siekiant nuspėti, kas bus tas sėkmingasis lyderis. Tiesą sakant, charizma yra miglotas asmeninio magnetizmo sinonimas. Žmonės skiriasi savo gebėjimais patraukti kitus ir jų patrauklumas priklauso tiek nuo įgimtų bruožų, tiek nuo išmoktų įgūdžių, tiek nuo socialinio konteksto. Per 2008 metų rinkimus amerikiečiai jautėsi nusivylę G. W. Bušo administracijos karu Irake, o likus dviem mėnesiams iki balsavimo kilo dar ir finansų krizė. O štai B. Obama buvo patrauklus jaunas kandidatas, sugebantis įtaigiai kalbėti ir teikiantis viltį ateičiai. Dar ir dėl aplinkybių B. Obama įgijo charizmatiško lyderio reputaciją. Visgi rinkimai ir bus išbandymas jo charizmai.

Pagal 2012 m. sausio 9 d. portalo http://www.project-syndicate.org/ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras