Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Ar Irako Kurdistanas – tik gamtinių išteklių saugykla? (2)

Eglė Urbonaitė
2012 02 06

Politikų įtaka tiek valstybės sektoriuje, tiek tarptautinėje arenoje. Šalies turimi naudingieji ištekliai ir galimybės jais naudotis siekiant didinti valstybės finansinį pranašumą. Geografiškai patogi valstybės padėtis ir kosmopolitiškas verslininkų gebėjimas tuo naudotis ne tik gaunant pelną savo biudžetui, bet ir mokant mokesčius valstybei. Tai – keletas sėkmingos valstybės kriterijų.

Kita vertus, kaip galima svarstyti valstybės sėkmės kriterijus, jei ne tik susiduriama su priešiškai tarptautiniams dėsniams nusiteikusiomis gyventojų grupėmis, bet ir kalbama apie valstybę, kuri tarptautiniu mastu vis dar nėra pripažinta? Taigi, ar valstybė, turinti savo gyventojus, teritoriją, kalbą, bet neturinti savo kaip valstybės tarptautinio pripažinimo, gali būti finansiškai sėkminga?

Geografinė padėtis

Kurdistanas – teritorija, išsidėsčiusi Turkijoje, Sirijoje, Irake ir Irane, keturiose tarptautiniu mastu pripažintose valstybėse (reikėtų prisiminti, kad teritorinis pasiskirstymas visada vaidino didžiausią vaidmenį kilus teritoriniams ginčams tarptautinėje arenoje). Todėl šiuo metu vienintelis šios suvereniteto siekiančios valstybės pranašumas – autonominis Kurdistano regionas Irake (toliau – Irako Kurdistanas), turintis tarptautinį pripažinimą. Turkijoje Kurdistanas užima apie trečdalį šios valstybės teritorijos, kurdai sudaro apie 20 proc. šalies gyventojų. Iš visų 40 milijonų kurdų šioje teritorijoje jų gyvena apie 15–20 milijonų (http://www.krg.org/).

Vienas svarbiausių aspektų – naudingųjų išteklių naudojimas šiame regione. Irako Kurdistanas šiuo metu valdo apie 20 proc. šalies naftos išteklių. Nuo 2009 m. balandžio mėnesio plėtojama naftos gavybos ir eksporto politika. Tais pačiais metais pradėtos diskusijos ir dėl gamtinių dujų.

Taigi, toks šio regiono išsidėstymas ir jo gamtinių išteklių naudojimas – dvi problemos, kurias išsiaiškinti siekia Bagdadas ir Erbilis. Vienas svarbiausių principų – Irako Konstitucijos taikymas. Taip siekiama išspręsti ne tik neaiškių teritorijų klausimus (pavyzdžiui, Kirkuko situacija), bet ir valstybės dujų ir pajamų šaltinių įstatymų laikymąsi ir valdžios galių pasiskirstymą, kai vienas pagrindinių ginklų – demokratijos ir konstitucinės patirties gerinimas.

Tautinis politinis aspektas

Kalba – vienas svarbiausių valstybės elementų. Šiuo metu Irako Kurdistano tinklalapyje (http://www.krg.org/) skelbiamas teritorijos himnas, jame teigiama: „Niekas nesako, kad kurdų nėra, kurdai gyvi. Kurdai gyvi ir mūsų vėliava niekada nebus nuleista. Kurdų jaunuoliai visada pasiruošę ir visada pasirengę paaukoti savo gyvybę“ (vertimas autorės). Kiekvienas išgirdęs giedant tokius žodžius susimąsto, kad valstybės tarptautinio pripažinimo nebuvimas gyventojų nesulaikys. Kurdistanas nepamiršta savo tautiečių, nužudytų genocido metu: prisimenamos 1988 m. kovo 16 d. aukos, kai paskutinėmis Irako ir Irano karo dienomis buvo panaudotas cheminis ginklas Halabjos mieste (Irako Kurdistanas). Halabjos nuodingųjų dujų ataka, arba Kruvinasis ketvirtadienis, nužudė iki 5 tūkst. kurdų, iki 10 tūkst. gyventojų suluošino.

Politinis pasiskirstymas Irako Kurdistane taip pat aiškus. Vykdomoji valdžia priklauso Kurdistano Parlamentui. Ši valdžios institucija pradėjo veikti 2009 m. lapkričio 28 d., jai vadovauja Azadas Barwari. Paskutiniai rinkimai surengti 2009 m. liepą (dalyvavo ir išrinktos tokios partijos kaip Kurdistano darbininkų, Kurdistano demokratų, Kurdistano patriotinė, Kurdistano islamo judėjimas ir kitos). Ši institucija įsikūrusi Erbile ir administruoja Erbilo, Suleimano ir Dohuno sritis.

Pastaruoju metu Kurdistano autonominės srities tinklalapyje pateikiama informacija apie susitikimus su galingiausių valstybių vadovais. Pavyzdžiui, tarptautinių santykių ministras Falahas Mustafa Bakiras šių metų sausio 19 d. susitiko su Britanijos užsienio ir bendradarbiavimo Viduriniuose Rytuose ministru Alistairu Burtu. Vienas svarbiausių susitikimo aspektų – glaudesnis Didžiosios Britanijos ir Kurdistano regiono bendradarbiavimas prekybos, investicijų, mokslo ir kultūros srityse.

Deja, Kurdistano darbininkų partija šiuo metu yra įtraukta į Europos Sąjungos, NATO ir Jungtinių Amerikos Valstijų teroristinių organizacijų sąrašą (http://www.khrp.org/). Ši separatistinė grupuotė siekia sukurti valstybę iš kurdų apgyventų teritorijų. Organizacija imasi karinės kovos veiksmų, dėl to kenčia nekalti žmonės (daugiausia išpuolių vykdoma Turkijoje, taip pat Irake ir Irane).

Taigi svarbiausi politiniai sprendimai daromi paties Irako Kurdistano. Tarptautiniai susitarimai ir susitikimai politiškai aiškiai apibrėžti. Akivaizdu: Irako Kurdistanas – autonominė teritorija, turinti savo valdžios institucijas ir gyventojus, pasiryžusius už tėvynę paaukoti viską.

Sėkmės kriterijai

Politiniu požiūriu socialinė ekonominė gerovė skatina politinį stabilumą. Socialinės nelygybės indekso (GINI) šioje teritorijoje taip pat iki šiol niekas neskaičiavo (valstybė nėra pripažinta tarptautiniu mastu). Todėl lieka žiūrėti į tai, kaip auga šio regiono finansinis potencialas.

Irako Kurdistanas intensyviai ieško turtingų partnerių paramos (tarp jų Didžiosios Britanijos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir kitų šalių). Negalima pamiršti ir Lietuvos. 2005 m. kovo 16 d. LR Vyriausybė pritarė diplomatinių santykių su Iraku užmezgimui. Šiandien kalbama apie galimybę ekonomiškai naudingai bendradarbiauti su šia sritimi. Juolab kad, remiantis Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 metų ilgalaikės strategijos komentarais, Lietuvos ekonominė gerovė yra tiesiogiai priklausoma nuo mūsų šalies betarpiško dalyvavimo tokio pobūdžio procesuose. Lietuva naudojasi tarptautinėmis laisvosios prekybos sutartimis, o vienas iš laisvosios prekybos rajonų yra išsidėstęs šiaurės Kurdistane. Todėl Lietuvos pramonininkų konfederacija šių metų vasarį rengia apsilankymą Irako Kurdistane, numatomas ir Ūkio bei Užsienio reikalų ministerijų atstovų dalyvavimas. Beje, remiantis UAB „ITERUM Capital“ vadovo Lauryno Remeikos komentarais apie Lietuvos verslą Irake, šiuo metu Irako Kurdistane artimiausios trys veiklos sritys: sudėtingesnių nekilnojamojo turto objektų statymas, infrastruktūros projektai, tinklinė prekyba (maistu, rūbais), po 3–5 metų – pramonės investicijos (http://www.lpk.lt/).

Irako Kurdistano valdžia deda visas pastangas siekdama gauti kuo daugiau ekonomiškai naudingų šiam regionui investicijų. Tiesa, perspėjama, kad be geografinio ir tautinio teritorijos pažinimo tai daryti pavojinga. Galima tiesiog nesusitarti, o tai reikš finansinius nuostolius. Kita vertus, regione nuo 2006 m. liepos taikomas Investicijų įstatymas, patvirtintas Nacionalinės Asamblėjos ir pasirašytas prezidento Masudo Barzani (http://www.krg.org/). Įstatyme ne tik numatytos investavimo kryptys, prasidedančios nuo žemės ūkio ir elektros energijos gamybos ir pasibaigiančios švietimo sistema, bet ir nustatytos mokestinės lengvatos dirbantiems asmenims (pavyzdžiui, įrenginių ir mašinų gamintojams numatytas mokesčių nemokėjimas, tik būtina turėti importo licenciją).

Importas ir eksportas – dar vienas sėkmingai valstybės raidai svarbus veiksnys. Jau minėta, kad nafta – vienas pagrindinių resursų, leidžiančių šiam regionui jaustis gana svarbia tiek Irako, tiek pasaulinės ekonomikos dalimi. Be to, Irako Kurdistanas bando didinti įtaką gaudamas daugiau pajamų iš naftos eksporto. 2007 m. pasirašyta Kurdistano regiono ir Irako prezidento sutartis dėl naftos ir dujų gavybos bei eksporto iš šio regiono. Šia sutartimi įkurtos keturios organizacijos, atsakingos už išteklių žvalgymą ir produkcijos gavimą. Pavyzdžiui, įkurta Kurdistano paieškos ir gavybos kompanija (Kurdistan Explorationand Production Company; KEPCO) – įmonė, turinti savo valdybą ir sąskaitas užsienyje. Nariai į valdybą skiriami Kurdistano regiono Ministrų tarnybos ir tvirtinami Parlamento daugumos. Valdyba renkama penkeriems metams ir yra atskaitinga Parlamentui. Taigi, svarbiausių išteklių valdymas patikėtas institucijoms, turinčioms nuolat atsiskaityti tautos išrinktai politinei valdžiai.

Atsižvelgiant į aptartus Irako Kurdistano aspektus, galima išskirti tris pagrindines priežastis, kodėl jis negali būti laikomas tik gamtinių išteklių gavybos ir eksporto regionu. Pirma, šiuo metu Bagdadas ir Erbilis, remdamiesi Irako Konstitucija, ieško būdų, kaip padaryti, kad valdžios teisėtumas, turint omenyje politiką ir moralę, politinę praktiką, būtų kuo glaudžiau susijęs su kitais pamatiniais šiandienos demokratinės valstybės principais – laisve ir lygybe. Antra, Irako Kurdistano politinis potencialas yra tikrai didelis, pavyzdžiui, įtakos didinimas tarptautinėje srityje. Aišku, negalima neatsižvelgti į Irako Kurdistano gyventojų mentalitetą. Trečia, užsienio valstybės siekia tapti šio regiono investuotojomis, nes Irako Kurdistane daug naftos ir gamtinių dujų išteklių. Šiuo atveju Lietuvos verslininkų aktyvus domėjimasis ir turimų žinių perdavimas sudaro palankias sąlygas dviejų valstybių bendradarbiavimui. Taigi šis regionas, nors ir neturėdamas savo kaip valstybės tarptautinio pripažinimo, šiuo metu tiek savo, tiek kitų šalių pastangomis tampa svarbiu partneriu.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 2)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (1)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras