Kodėl Rusija saugoja Sirijos režimą? (27)
Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas 2012 02 08
Nuo Afrikos vakarinės Atlanto pakrantės atsiritusi arabiškų revoliucijų banga pasiekė kitą kraštinį tašką Siriją: joje štai jau beveik metai netyla pilietinio karo kanonados. Prezidento Basharo Assado režimas bando žiauriai numalšinti jo valdymu nepatenkintų šalies žmonių protestus ir nesileidžia į jokias derybas dėl pasitraukimo. Padėtis Sirijoje tapo nauju nesantaikos akmeniu, dar labiau komplikuojančiu Vakarų santykius su Rusija ir Kinija.
Žuvę sirai ant Rusijos sąžinės
Naujienų agentūra AP praneša, kad nuo pirmadienio JAV prezidento Baracko Obamos administracija uždarė šalies ambasadą Damaske ir iš Sirijos išsiuntė visus Amerikos diplomatus. Kitą dieną, antradienį, į Damaską su oficialiu vizitu išskubėjo Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo vadovaujama delegacija. Vasario 6 d. Miuncheno saugumo konferencijoje jis paragino Jungtines Tautas neleisti kilti pilietiniam karui šioje šalyje, nors prieš dvi dienas Maskva ir Pekinas antrą kartą po praėjusių metų spalio vetavo Saugumo Tarybos rezoliuciją, reikalaujančią atsistatydinti prezidentui B. Assadui ir numatančią sankcijas Sirijos režimui.
Kitaip sakant, Vakarai ruošia B. Assadui buvusio Libijos lyderio M. Gaddafio likimą, o Rusija ir Kinija nenori paleisti Sirijos iš rankų. Taip Rusijos obstrukcija Ameriką ir Europą atvedė į aklavietę, rašo Paryžiaus Le Monde.
JAV atstovė Saugumo Taryboje Susan Rice po balsavimo pareiškė, kad nuo šiol Sirijoje žuvusių žmonių kraujas (nuo spalio mėnesio neramumuose žuvo apie 2000 žmonių) gula ant užblokavusių rezoliuciją šalių. Vašingtonas iš tiesų neslepia nusivylimo. Jau atrodė, kad nuspaustas santykių su Rusija įkrovimo iš naujo mygtukas ima duoti rezultatų, o staiga jis vėl atleidžiamas. Iš tiesų, rašo Le Monde, ši B. Obamos ir D. Medvedevo iniciatyva buvo sėkminga: 2010 m. pasirašyta Strateginės branduolinės ginkluotės apribojimo sutartis, numatanti trečdaliu sumažinti branduolinių galvučių skaičių, Rusija padarė keletą nuolaidų dėl Irano branduolinės programos, ne vetavo, o tik susilaikė pernai kovą priimant 1973-iąją JT Saugumo Tarybos rezoliuciją dėl Libijos.
Draugystė nuo seno grįsta ginklų prekyba
Tačiau ramus dialogas su Maskva tuo lyg ir baigėsi. Kas gi įvyko?
Damaskas nuo seno yra geras Maskvos partneris. Vyresnieji prisimena tą didžiulę neatlygintiną pagalbą, kurią SSRS teikė trečiojo pasaulio šalims, kartu apvogdama savo žmones.
Dovana Damaskui buvo ir 1973 m. su Sovietų Sąjungos inžinierių pagalba pabaigta užtvankos ant Eufrato upės, šalia Raka miesto, statyba. Interneto enciklopedinis žinynas Wikipedia rašo, kad užtvanka suformavo tvenkinį, kurio tūris 10 km³, ilgis apie 80 km, plotis 8 km. Važiavimas per užtvanką griežtai kontroliuojamas. Tvenkinio vanduo naudojamas drėkinimui. Užtvankoje įrengta hidroelektrinė. Šalia tvenkinio eina automobilių magistralė ir geležinkelio atšaka AlepasRaka. Sirijos prezidento Hafezo Assado garbei pavadintas tvenkinys yra svarbi migruojančių ir žiemojančių paukščių Vakarų Azijoje vieta.
Strateginiu atžvilgiu ši dovana pasiteisino. Broliški Damasko ir Maskvos santykiai išliko ir 2000 m. valdžią perėmus velionio sūnui Bashirui, kuris iškart pareiškė labai branginąs draugystę su Maskva.
Pirmiausia ta draugystė pasireiškė karinio bendradarbiavimo srityje: rusiškų ginklų pirkimo kontraktų vertė išaugo iki 3 mlrd. dolerių, Rusija labai brangina strateginę Artimuosiuose Rytuose Tartuso karinę jūrų bazę, kuri turi geras prieigas Viduržemio jūroje. Vieno lietuviško portalo internautas Pikasas pernai rugpjūtį rašė, kad pastaraisiais metais Sirija iš Rusijos pirko šiuolaikinių ginklų, tokių kaip prieštankinės ir zenitinės raketos, kurie turi padidinti Sirijos ginkluotųjų pajėgų galimybes. 2008 m. rugsėjį Sirija Rusijoje pirko naikintuvų MiG-29SMT, zenitinių kovos mašinų Pancir S1E, taktinių raketų Iskander, reaktyvinių mokomųjų lėktuvų Jak-130, du Amūro klasės povandeninius laivus.
Rusija planuoja SSRS laikų laivyno bazavimo punktą Tartuso uoste paversti nuolatine karinio jūrų laivyno baze. Agentūra RIA Novosti pranešė, kad Tartuse kol kas yra 10 Rusijos karo laivų, bet bazė plečiama. Izraelis ir JAV protestuoja prieš tolesnį ginklų pardavimą Sirijai, nes būgštauja, kad ginklai gali patekti į Iraną ar atitekti Hezbollah kovotojams Libane.
Internautas savo komentaruose rašo apie agresyvią H. Assado politiką. Jis primena 1976 m., kai Libano prezidentas pakvietė Sirijos kariuomenę į Libaną, kad ši palaikytų Libano vyriausybę prieš maištavusią Palestinos išlaisvinimo organizaciją ir Libano pajėgas. Bet Sirijos kariuomenė Libane išbuvo visą pilietinį karą, ėmė kontroliuoti gana didelę teritorijos dalį, varžydamasi su Izraeliu, kuris per šį karą nuo 1978 m. buvo užėmęs Libano pietus. 1990 m., pasibaigus Libano pilietiniam karui, Sirijos kariuomenė ir toliau liko Libane, o tai faktiškai buvo karinė šios šalies okupacija. Tik 2005 m. po viešų protestų ir tarptautinio spaudimo Sirijos kariuomenė buvo išvesta.
Nei SSRS, nei vėliau Rusija nereiškė protestų dėl okupacinių Damasko veiksmų.
Maskva supranta riziką
Praėjo beveik 40 metų nuo pirmos neatlygintinos pagalbos Assadų režimui. Dabar karinis bendradarbiavimas su juo tik įsibėgėja. Laikraštis Kommersant rašo, kad Sirija ketina nupirkti 36 rusų mokomuosius lėktuvus Jak-130 už 550 mln. dolerių, o sausio viduryje į Tartuso uostą atgabenta 60 tonų ginklų ir karinės amunicijos. Jak-130 yra dviejų variklių mokomasis reaktyvinis naikintuvas, kurį galima naudoti ir puolant ant žemės esančius taikinius. Rusijos oro pajėgos neseniai užsisakė 55 tokius lėktuvus.
Tiesa, ta ginkluotė Rusijoje gana pasenusi. Lėktuvai Jak-130 buvo pradėti gaminti 1992 m. Irkut gamykloje, kurios 80 proc. akcijų priklauso Vieningai aviacijos statybos korporacijai. Vargu ar ji laiku pajėgs pagaminti Sirijai tuos 36 lėktuvus, o ir pinigai už juos, kaip rašo Le Monde, gali užstrigti politinių neramumų vėtomuose Sirijos smėlynuose...
Bet ši rizika, kaip mano Kremlius, nėra tokia didelė ir atsipirks, jei B. Assado režimas išsilaikys. Tiesa, tam šansų nedaug. Damasko neremia net Arabų valstybių lyga (AVL). Praėjusį šeštadienį ji paskelbė, kaip praneša agentūra AFP, laikinai nutraukianti stebėtojų misiją Sirijoje. AVL stebėtojai buvo nusiųsti į Siriją 2011 m. gruodį. Sausio 23 d. Sirija atmetė AVL pasiūlytą valdžios perdavimo planą. Pagal šį projektą prezidentas B. Assadas turėjo palikti postą ir perduoti įgaliojimus laikinajai vyriausybei.
Nedaug galimybių, kad S. Lavrovo vizitas į Damaską padės B. Assadui apsispręsti ir nutrauks beprasmiškas oponentų žudynes (JT duomenimis, per 10 konflikto mėnesių šalyje žuvo nuo 5500 iki 6000 žmonių). Izraelio laikraštis Haaretz tvirtina, kad Damaskas ir toliau gali pasikliauti Rusija. Nors Saugumo Taryboje ruošiamas trečias rezoliucijos variantas, jame reikės daryti daug nuolaidų Maskvai, kad ši jos nevetuotų. Laikraštis įsitikinęs, kad B. Assado pasitraukimo klausimą spręs ne Jungtinės Tautos ar B. Obama, o V. Putinas, po mėnesio greičiausiai trečią kartą tapsiantis Rusijos prezidentu.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga. |