Nuo Afrikos vakarinės Atlanto pakrantės atsiritusi arabiškų revoliucijų banga pasiekė kitą kraštinį tašką – Siriją: joje štai jau beveik metai netyla pilietinio karo kanonados. Prezidento Basharo Assado režimas bando žiauriai numalšinti jo valdymu nepatenkintų šalies žmonių protestus ir nesileidžia į jokias derybas dėl pasitraukimo. Padėtis Sirijoje tapo nauju nesantaikos akmeniu, dar labiau komplikuojančiu Vakarų santykius su Rusija ir Kinija.

Žuvę sirai – ant Rusijos sąžinės

Naujienų agentūra AP praneša, kad nuo pirmadienio JAV prezidento Baracko Obamos administracija uždarė šalies ambasadą Damaske ir iš Sirijos išsiuntė visus Amerikos diplomatus. Kitą dieną, antradienį, į Damaską su oficialiu vizitu išskubėjo Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo vadovaujama delegacija. Vasario 6 d. Miuncheno saugumo konferencijoje jis paragino Jungtines Tautas neleisti kilti pilietiniam karui šioje šalyje, nors prieš dvi dienas Maskva ir Pekinas antrą kartą po praėjusių metų spalio vetavo Saugumo Tarybos rezoliuciją, reikalaujančią atsistatydinti prezidentui B. Assadui ir numatančią sankcijas Sirijos režimui.

Kitaip sakant, Vakarai ruošia B. Assadui buvusio Libijos lyderio M. Gaddafio likimą, o Rusija ir Kinija nenori paleisti Sirijos iš rankų. Taip Rusijos obstrukcija Ameriką ir Europą atvedė į aklavietę, rašo Paryžiaus „Le Monde“.

JAV atstovė Saugumo Taryboje Susan Rice po balsavimo pareiškė, kad nuo šiol Sirijoje žuvusių žmonių kraujas (nuo spalio mėnesio neramumuose žuvo apie 2000 žmonių) gula ant užblokavusių rezoliuciją šalių. Vašingtonas iš tiesų neslepia nusivylimo. Jau atrodė, kad nuspaustas santykių su Rusija „įkrovimo iš naujo“ mygtukas ima duoti rezultatų, o staiga jis vėl atleidžiamas. Iš tiesų, rašo „Le Monde“, ši B. Obamos ir D. Medvedevo iniciatyva buvo sėkminga: 2010 m. pasirašyta Strateginės branduolinės ginkluotės apribojimo sutartis, numatanti trečdaliu sumažinti branduolinių galvučių skaičių, Rusija padarė keletą nuolaidų dėl Irano branduolinės programos, ne vetavo, o tik susilaikė pernai kovą priimant 1973-iąją JT Saugumo Tarybos rezoliuciją dėl Libijos.

Draugystė nuo seno grįsta ginklų prekyba

Tačiau ramus dialogas su Maskva tuo lyg ir baigėsi. Kas gi įvyko?

Damaskas nuo seno yra geras Maskvos partneris. Vyresnieji prisimena tą didžiulę neatlygintiną pagalbą, kurią SSRS teikė trečiojo pasaulio šalims, kartu apvogdama savo žmones.

Dovana Damaskui buvo ir 1973 m. su Sovietų Sąjungos inžinierių pagalba pabaigta užtvankos ant Eufrato upės, šalia Raka miesto, statyba. Interneto enciklopedinis žinynas „Wikipedia“ rašo, kad užtvanka suformavo tvenkinį, kurio tūris 10 km³, ilgis apie 80 km, plotis 8 km. Važiavimas per užtvanką griežtai kontroliuojamas. Tvenkinio vanduo naudojamas drėkinimui. Užtvankoje įrengta hidroelektrinė. Šalia tvenkinio eina automobilių magistralė ir geležinkelio atšaka Alepas–Raka. Sirijos prezidento Hafezo Assado garbei pavadintas tvenkinys yra svarbi migruojančių ir žiemojančių paukščių Vakarų Azijoje vieta.

Strateginiu atžvilgiu ši dovana pasiteisino. Broliški Damasko ir Maskvos santykiai išliko ir 2000 m. valdžią perėmus velionio sūnui Bashirui, kuris iškart pareiškė labai branginąs draugystę su Maskva.

Pirmiausia ta draugystė pasireiškė karinio bendradarbiavimo srityje: rusiškų ginklų pirkimo kontraktų vertė išaugo iki 3 mlrd. dolerių, Rusija labai brangina strateginę Artimuosiuose Rytuose Tartuso karinę jūrų bazę, kuri turi geras prieigas Viduržemio jūroje. Vieno lietuviško portalo internautas Pikasas pernai rugpjūtį rašė, kad pastaraisiais metais Sirija iš Rusijos pirko šiuolaikinių ginklų, tokių kaip prieštankinės ir zenitinės raketos, kurie turi padidinti Sirijos ginkluotųjų pajėgų galimybes. 2008 m. rugsėjį Sirija Rusijoje pirko naikintuvų „MiG-29SMT“, zenitinių kovos mašinų „Pancir S1E“, taktinių raketų „Iskander“, reaktyvinių mokomųjų lėktuvų „Jak-130“, du „Amūro“ klasės povandeninius laivus.

Rusija planuoja SSRS laikų laivyno bazavimo punktą Tartuso uoste paversti nuolatine karinio jūrų laivyno baze. Agentūra „RIA Novosti“ pranešė, kad Tartuse kol kas yra 10 Rusijos karo laivų, bet bazė plečiama. Izraelis ir JAV protestuoja prieš tolesnį ginklų pardavimą Sirijai, nes būgštauja, kad ginklai gali patekti į Iraną ar atitekti „Hezbollah“ kovotojams Libane.

Internautas savo komentaruose rašo apie agresyvią H. Assado politiką. Jis primena 1976 m., kai Libano prezidentas pakvietė Sirijos kariuomenę į Libaną, kad ši palaikytų Libano vyriausybę prieš maištavusią Palestinos išlaisvinimo organizaciją ir Libano pajėgas. Bet Sirijos kariuomenė Libane išbuvo visą pilietinį karą, ėmė kontroliuoti gana didelę teritorijos dalį, varžydamasi su Izraeliu, kuris per šį karą nuo 1978 m. buvo užėmęs Libano pietus. 1990 m., pasibaigus Libano pilietiniam karui, Sirijos kariuomenė ir toliau liko Libane, o tai faktiškai buvo karinė šios šalies okupacija. Tik 2005 m. po viešų protestų ir tarptautinio spaudimo Sirijos kariuomenė buvo išvesta.

Nei SSRS, nei vėliau Rusija nereiškė protestų dėl okupacinių Damasko veiksmų.

Maskva supranta riziką

Praėjo beveik 40 metų nuo pirmos neatlygintinos pagalbos Assadų režimui. Dabar karinis bendradarbiavimas su juo tik įsibėgėja. Laikraštis „Kommersant“ rašo, kad Sirija ketina nupirkti 36 rusų mokomuosius lėktuvus „Jak-130“ už 550 mln. dolerių, o sausio viduryje į Tartuso uostą atgabenta 60 tonų ginklų ir karinės amunicijos. „Jak-130“ yra dviejų variklių mokomasis reaktyvinis naikintuvas, kurį galima naudoti ir puolant ant žemės esančius taikinius. Rusijos oro pajėgos neseniai užsisakė 55 tokius lėktuvus.

Tiesa, ta ginkluotė Rusijoje gana pasenusi. Lėktuvai „Jak-130“ buvo pradėti gaminti 1992 m. „Irkut“ gamykloje, kurios 80 proc. akcijų priklauso Vieningai aviacijos statybos korporacijai. Vargu ar ji laiku pajėgs pagaminti Sirijai tuos 36 lėktuvus, o ir pinigai už juos, kaip rašo „Le Monde“, gali užstrigti politinių neramumų vėtomuose Sirijos smėlynuose...

Bet ši rizika, kaip mano Kremlius, nėra tokia didelė ir atsipirks, jei B. Assado režimas išsilaikys. Tiesa, tam šansų nedaug. Damasko neremia net Arabų valstybių lyga (AVL). Praėjusį šeštadienį ji paskelbė, kaip praneša agentūra AFP, laikinai nutraukianti stebėtojų misiją Sirijoje. AVL stebėtojai buvo nusiųsti į Siriją 2011 m. gruodį. Sausio 23 d. Sirija atmetė AVL pasiūlytą valdžios perdavimo planą. Pagal šį projektą prezidentas B. Assadas turėjo palikti postą ir perduoti įgaliojimus laikinajai vyriausybei.

Nedaug galimybių, kad S. Lavrovo vizitas į Damaską padės B. Assadui apsispręsti ir nutrauks beprasmiškas oponentų žudynes (JT duomenimis, per 10 konflikto mėnesių šalyje žuvo nuo 5500 iki 6000 žmonių). Izraelio laikraštis „Ha‘aretz“ tvirtina, kad Damaskas ir toliau gali pasikliauti Rusija. Nors Saugumo Taryboje ruošiamas trečias rezoliucijos variantas, jame reikės daryti daug nuolaidų Maskvai, kad ši jos nevetuotų. Laikraštis įsitikinęs, kad B. Assado pasitraukimo klausimą spręs ne Jungtinės Tautos ar B. Obama, o V. Putinas, po mėnesio greičiausiai trečią kartą tapsiantis Rusijos prezidentu.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.