Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Zaki Laidi. Nesibaigiantys B. Obamos iššūkiai Artimuosiuose Rytuose

2012 02 14

Vos tik Jungtinių Valstijų prezidentas Barakas Obama pasveikino Amerikos karių misiją Irake ir akcentavo šios valstybės pasirinktą stabilumo ir demokratijos kryptį, per šalį nusirito didžiulė smurto banga ir atskleidė Irako politinės krizės sudėtingumą. Kyla klausimas, ar tai – nesėkminga išimtis, ar Barako Obamos pralaimėjimų Artimuosiuose Rytuose tendencija, besitęsianti nuo Egipto iki Afganistano. Prieš pradėdamas savo kadenciją, Jungtinių Valstijų prezidentas išsikėlė keturis pagrindinius tikslus Artimuosiuose Rytuose: stabilizuoti padėtį Irake prieš jį paliekant, pasitraukti iš Afganistano, kai jis sustiprės, pasiekti persilaužimą Artimųjų Rytų taikos procese ir užmegzti atvirą dialogą su Iranu dėl jo branduolinės programos ateities. Visgi spręsdamas šias fundamentalias problemas B. Obama pasiekė labai nedaug.

Kalbant apie Iraką, Jungtinės Valstijos dar nuo G. W. Bušo prezidentavimo laikų stengėsi išlaikyti tarpininkės įtaką šiitams, kad valstybė galėtų sukurti viską apimančią politinę sistemą, būtent išleisdama naują įstatymą dėl pajamų iš naftos eksporto pasidalijimo tarp šiitų, sunitų ir kurdų bendruomenių. Deja, nutiko visiškai priešingai. Kurdistanas siekia didesnės autonomijos, o sunitai yra nustumti į šalį, nes valdo siaurų pažiūrų autoritarinė šiitų vyriausybė. Tai atspindi regioninės galios balansą, nes Irakas ima linkti į Iraną, kad atsvertų sunitus esą ginančią Turkiją. Jau nebekyla abejonių, kad veiksmai Irake buvo didžiulis strateginis Jungtinių Valstijų pralaimėjimas, nes jis tik sustiprino Iraną. B. Obamai trūksta tokios situacijos sprendimo vizijos, o šitoks neapsižiūrėjimas gali daug kainuoti jo valstybei.

Galimi du keliai: arba griežtesnė Irano varžymo politika (sankcijų naftos eksportui įvedimas) atneš pozityvių rezultatų ir Iranas susilpnės, arba minėtosios priemonės pralaimės ir sustiprės naujo karo Artimuosiuose Rytuose grėsmė. Visgi B. Obama tiki, kad kraštutinumų galima išvengti, juk diplomatijoje daug kas gali nutikti, blogiausias scenarijus nėra neišvengiamas.

2009 metais B. Obama numatė, kad sprendžiant konfliktus turėtų smarkiai prisidėti tarptautinė bendruomenė. 2011 metais Amerikos prezidentas pripažino, kad sėkmę tokiuose procesuose lemia tik visapusiškas bendradarbiavimas. Vienos Jungtinės Valstijos konfliktų neišspręs. Tiesą sakant, nėra vienintelio nesibaigiančių B. Obamos pralaimėjimų Artimuosiuose Rytuose paaiškinimo, bet kelis faktorius galima paminėti: didėjantis asimetrinių konfliktų, kuriuose tradicinis jėgos naudojimas yra neveiksmingas, skaičius, trapi sąjungininko ir priešininko skirtis ir vidiniai valdžios nesutarimai. B. Obama dažnai turi planą A, bet niekada plano B, o, kalbant apie sėkmingą užsienio politiką, plano A neužtenka.

Pagal 2012 m. vasario 8 d. portalo http://www.project-syndicate.org/ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (1250)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (299)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (341)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija (649)

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (167)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras