Vasario 21 d. Baltarusijos Baranovičių kariniame oro uoste išbandytas vidutinio nuotolio bepilotis orlaivis „Grif 1“, galintis skristi iki 100 kilometrų. Ši informacija pasirodė 558-osios aviacijos priemonių remonto gamyklos tinklalapyje.

Pagal naujienų agentūrą BELTA, kuri rėmėsi Baltarusijos valstybinio karinės pramonės komiteto atstovo Vladimiro Lavreniuko suteiktais duomenimis, specialistai patikrino bepiločio lėktuvo pakilimo, valdymo, nusileidimo ir patvarumo savybes. Bepilotis orlaivis skraidė 10 minučių, visos sistemos veikė, kaip buvo numatyta.

V. Lavreniukas teigė, kad „Grif 1“ pajėgus skraidinti iki 30 kilogramų naudingo svorio, 30 proc. daugiau, nei apskaičiuota, ir vykdyti užduotis taktiniu, artimiausiu operatyviu spinduliu. Sumontavus reikiamą įrangą, jį galima būtų naudoti fotografuoti, filmuoti, taip pat optinei ir lokacinei, infraraudonajai, radiotechninei ir radiolokacinei žvalgybai vykdyti, matuoti atmosferos rodiklius.

BELTA pranešė, kad Baltarusijos valstybinio karinės pramonės komiteto pirmininkas Sergejus Guruliovas bandomąjį „Grif 1“ skrydį apibūdino kaip pirmąjį tikrą vietinės karo pramonės laimėjimą. Ateityje numatyta išbandyti didesnio skrydžio spindulio bepilotį orlaivį, jis jau kuriamas. Yra artimojo veikimo, mažojo skrydžio nuotolio bepiločių lėktuvų miniatiūrinių pavyzdžių, o Baltarusijos valstybinio karinės pramonės komiteto planuose – kelių vertikalaus pakilimo ir nusileidimo bepiločių aparatų kūrimas.

2011 m. Rusijos Žukovskio aviacijos priemonių parodoje МАКS baltarusiai pristatė savo tris bendroves: minėta aviacijos priemonių remonto gamykla, taip pat „Belteksport“ ir „Indela“.

Pagal 2012 m. vasario 22 d. „Lenta.ru“ informaciją parengė Geopolitinių studijų centras.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.