Politikos technologijų centro Viešųjų ryšių departamento vadovė Olga Mefodjeva interviu BNS sakė, kad Baltijos šalys turi aiškią strategiją dėl Rusijos ir per 3–5 metus ši strategija veikiausiai nesikeistų. Jos nuomone, „valstybiniu lygiu Baltijos šalyse pagal ten gyvenančių ekspertų ir piliečių suvokimą formuojamas Rusijos kaip priešo įvaizdis, o tai, be abejo, neigiamai veikia Rusijos elitą.“ O Maskva turi net kelias politines vizijas dėl ateities santykių su Latvija, Lietuva ir Estija.

Pirmoji pozicija, kaip pažymėjo O. Mefodjeva, „griežta, tik neaišku kiek apsvarstytai“. Antrąja pozicija siekiama „ne vesti dialogą su Baltijos šalimis, o palaikyti santykius ir daryti spaudimą joms per „globėjas“ – JAV ir ES“. Trečioji pozicija: „Neturime žalio supratimo, kaip elgtis su Baltijos šalimis.“

Apskritai, Rusijai „kol kas nepavyksta pasirinkti bendresnės politikos, jos specifinių krypčių, pavyzdžiui, palaikant tėvynainius“, – pripažino O. Mefodjeva.

Atsakydama į klausimą, ar būtų galima laukti svarbesnių poslinkių po įvykusių Valstybės Dūmos rinkimų, O. Mefodjeva pasakė, kad Dūmos deputatai nenustato užsienio politikos linijos, tad viskas priklausys nuo ministro pirmininko, o „Vladimiras Putinas tęs tradicinę užsienio politikos kryptį su nedideliais pakeitimais“.

Politikos technologijų centras – vienas svarbiausių Rusijoje veikiančių politinės analizės ir viešųjų ryšių institucijų. Remiantis oficialaus tinklalapio informacija, centro klientai yra Rusijos prezidento administracija, Federacijos Taryba, ministerijos, užsienio valstybių diplomatinės misijos, taip pat Lietuvos ir Latvijos ambasados. Centro generalinis direktorius Igoris Buninas gimęs Rygoje.

Pagal 2012 m. vasario 21 d. „Telegraf.lv“ ir 2012 m. vasario 22 d. „rus.DELFI.ee“ informaciją parengė Geopolitinių studijų centras.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.