Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Nevilties indekso kuriozai

Agnė Janutytė
2012 03 05

Šalies ekonominei ir socialinei aplinkai bei jos gyventojų gerovės lygiui įvertinti yra naudojami įvairūs metodai, rodikliai, indeksai. Tokių rodiklių pavyzdžiais gali būti Žmogaus socialinės raidos indeksas (Human Development Index), bendrojo vidaus ar nacionalinio produkto dalis, tenkanti vienam gyventojui, taip pat ir tokie indeksai kaip infliacijos lygis, nedarbo lygis ir kiti. Taip bandoma įvertinti, kaip gyvenimo kokybė skiriasi vienoje ar kitoje šalyje, kur žmonėms gyventi geriausia ir pan.

Vienas iš gyvenimo kokybės ir šalies ekonominės gerovės lygio įvertinimo rodiklių yra vadinamasis vargo indeksas (Misery Index), gaunamas sudėjus nedarbo ir infliacijos lygio indeksų reikšmes. Jį taikyti nagrinėjant pasaulio šalių ekonomikas ir prognozuojant nedarbo ir infliacijos lygius XX a. aštuntame dešimtmetyje pasiūlė JAV ekonomistas Arthuras Okunis.

Tačiau vargo indeksas nevisiškai atspindi valstybės žmonių „neigiamą gerovę“, todėl žurnalo „Business New Europe“ redaktorius Ben Aris 2011 m. lapkričio mėnesį pasiūlė naudoti „nevilties indeksą“ (Despair Index), kuris yra šalies skurdo, nedarbo ir infliacijos lygio indeksų suma.

Iš esmės nevilties indeksas yra vargo indekso modifikacija. Kuo šis indeksas didesnis, tuo mažiau šalyje socialinio saugumo ir gerovės. Tiek vargo, tiek nevilties indeksai parodo, kiek šalies visuomenė yra nelaiminga. Ekonominių rodiklių skaičiavimo tikslas yra nustatyti, kokia ekonominė ir socialinė situacija vyrauja skirtingose pasaulio šalyse, ir palyginti šias šalis tarpusavyje, tačiau šie rodikliai ir indeksai negali iki galo atspindėti tikrosios situacijos konkrečiose šalyse.

Kalbant apie nevilties indeksą pirmiausia reikėtų paminėti skurdo lygio indikatorių, kuris, o tai ypač svarbu, įvairiose pasaulio šalyse suvokiamas skirtingai. Valstybė nustato tam tikrą pajamų lygį šeimai ar vienam asmeniui, pagal kurį skaičiuoja skurdo lygį šalyje. O patys gyventojai skurdą suvokia lygindami savo buitį su aplink esančių žmonių buitimi. Todėl tai, kas vienam yra skurdas, kitam gali reikšti gerą gyvenimą.  Pavyzdžiui, Lietuvoje skurdo riba 2010 m. siekė 701 litą asmeniui per mėnesį, JAV skurdo riba buvo apie 1000 JAV dolerių per mėnesį, o skurdžiausioje pasaulio šalyje Nigeryje – apie 40 JAV dolerių per mėnesį. Minimali skurdo riba pasaulyje yra nustatyta pagal Pasaulio banko standartus ir yra 1,25 JAV dolerio per dieną.

Panaši situacija yra ir su infliacija, nes jos lygis šalyje nustatomas pagal vartojimo krepšelio, t. y. būtiniausių prekių ir paslaugų kainų, svyravimus, tačiau atitinkamą išsivystymo lygį pasiekusiose šalyse vartojimo krepšeliai bei prekių ir paslaugų kainos skiriasi. Taip pat ir oficialiai skelbiamas nedarbo lygis gali skirtis nuo to nedarbo lygio, kuris iš tiesų vyrauja šalyje, nes gali būti ir neregistruotų bedarbių. Dėl šių priežasčių į nevilties indekso pateikiamus rodiklius reikėtų žvelgti kritiškai, prieš tai pravartu susipažinti su nagrinėjamų šalių ekonominio gyvenimo specifika ir istorija. Skaičiuojant nevilties indeksą taip pat būtina sutarti, kuriuos informacijos šaltinius reikėtų laikyti oficialiais, nes juose pateikiami tam tikros šalies skurdo, nevilties ir infliacijos rodikliai gali skirtis ir todėl bus gaunami neteisingi rezultatai.

Nevilties indeksas didesnio susidomėjimo sulaukė tuomet, kai pagal naujausius 2011 m. lapkričio mėnesio skaičiavimus jis pirmą kartą Rusijoje buvo mažesnis nei JAV. Tai reikštų, kad žmonių gyvenimas JAV yra blogesnis nei Rusijoje ir kad JAV gyventojai yra nelaimingesni nei Rusijos gyventojai. Turbūt nedaug kas sutiktų su tokiu įvertinimu, todėl į pateikiamus nevilties indekso rezultatus siūloma žvelgti kritiškai.

2011 m. lapkričio mėn. nevilties indekso reikšmė Rusijoje buvo 25,5, o JAV – 28,1. Tai buvo džiaugsmingai sutikta Rusijos valdžios, nes pagaliau bent pagal vieną socialinio ekonominio pobūdžio rodiklį pavyko aplenkti seną konkurentę. Tiesa, nuo XX a. paskutinio dešimtmečio ekonominis gyvenimas Rusijoje gerėjo. Po Sovietų Sąjungos žlugimo nevilties indeksas siekė 2367, nes buvo itin didelė infliacija, taip pat nedarbas ir skurdas. Po 1997 m. nemokumo krizės Rusijos ekonomikai pamažu atsigaunant nevilties indeksas sumažėjo iki 45,3, tačiau kilus 1998 m. ekonominei krizei jis vėl išaugo iki 93, stipriai padidėjus infliacijai ir skurdo lygiui. Nuo 2000 m. Rusijos ekonomika, pamažu augdama, sugebėjo 2011 m. pabaigoje sumažinti nevilties indeksą iki 25,5. O JAV pastaraisiais metais dėl įvairių ekonominių sukrėtimų nevilties indeksas gerokai padidėjo.

2011 m. duomenimis, Lietuvos nevilties indekso reikšmė yra 24,2. Didžiausią indėlį į šį skaičių įneša nedarbo lygio procentas. Lietuvos nevilties indeksas yra mažesnis nei JAV, bet tik nedaug kas sutiktų, jog gyvenimas Rusijoje ar Lietuvoje yra geresnis nei JAV. Todėl ir kyla tokių nevilties indekso interpretacijos kuriozų.

Nagrinėjant nevilties indekso pokyčius pasaulyje pastebima tendencija, kad išsivysčiusiose šalyse šio indekso reikšmė vis labiau didėja, o besivystančiose šalyse ji mažėja ar lieka pastovi. Nevilties indekso augimui išsivysčiusiose šalyse įtakos turi didėjantis nedarbo ir infliacijos lygis, valstybės skolų ir biudžeto deficito problemos. Šios problemos pradėjo akivaizdžiai didėti išsivysčiusiose šalyse po 2008 m. finansinės krizės, o geriausi metai išsivysčiusioms šalims buvo XX a. paskutinis dešimtmetis, kai žlugus Sovietų Sąjungai atsivėrė didesnės ekonominės galimybės. Nevilties indekso reikšmės tuomet nukrito iki 20–25, tačiau šiandien beveik visose Vakarų Europos šalyse jis siekia 30 ir vis dar didėja. Be to, didelę įtaką daro ir pačios pasaulinės ekonomikos augimo lėtėjimas. Taip pat galima teigti, kad prie nevilties indekso augimo Europoje bei pasaulyje prisidės ir dabartinė euro krizė. Turbūt tai yra pagrindiniai faktoriai, kodėl besivystančios šalys turi mažesnius nevilties indeksus nei išsivysčiusios. Tačiau šis indeksas pilnai nenusako šalies gyventojų gyvenimo kokybės, jų ekonominės padėties ir „laimingumo“ lygio.

Šalių ekonominę gerovę nagrinėjantys ekonominiai rodikliai ir indeksai turi būti vertinami atsargiai, kad, pavyzdžiui, nekiltų nesusipratimų teigiant, jog gyvenimas Rusijoje ar Lietuvoje yra tikrai geresnis nei JAV, Prancūzijoje ar kitose išsivysčiusiose šalyse. Tačiau šiandienos pasaulyje beveik kiekviena šalis yra susieta su bendra pasaulio ekonomine sistema, todėl norint užtikrinti žmonių ir šalies ekonominę gerovę visos valstybės turi imtis bendros politikos.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (89)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras