Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Kazachstano socioekonominės modernizacijos strategija

2012 03 08

2012-ųjų metų sausio 27 dieną Kazachstano prezidentas Nursultanas Nazarbajevas savo pranešime žmonėms kalbėjo apie socioekonominę modernizaciją – pagrindinį šalies plėtros vektorių. Jis išdėstė dešimt esminių prioritetų, kurie suformuotų valstybės plėtrą per ateinantį dešimtmetį. Tai visų pirma yra diversifikuota, pažangi ir industrializuota ekonomika, galinti konkuruoti globaliame pasaulyje. Kitos gairės atspindi išmoktas istorijos pamokas ir vidaus socioekonominių iššūkių suvaldymą, nes šie taip pat veikia sudėtingas visuotines sąlygas. Toks sąvokų pasirinkimas nėra atsitiktinis, nes pabrėžiamas socialinis modernizacijos komponentas nepanaikinant svarbaus ekonominio veiksnio vaidmens. Strategija atspindi optimalų ekonominio pasisekimo ir viešųjų gėrybių teikimo balansą. Iki šiol Kazachstano ekonomikos laimėjimus temdė netolygi regiono plėtra, socioekonominių galimybių stoka periferijoje, lėtas progresas politiniame fronte, rodantis, kad reikia socialiai svarbios politikos, ir netikrumas rinkose.

Toks prezidento kreipimasis yra bandymas atgauti pasitikėjimą tiek valstybės viduje, tiek užsienyje. Pusė gairių yra nukreiptos į socialinę plėtrą. Vyriausybė planuoja iki 2020 metų sukurti darbo vietas 1,5 mln. žmonių, plėtodama verslus kaimo vietovėse, didelį dėmesį kreipdama mokymams ir darbo mobilumui. Siekiama tobulinti ir žmogiškąjį kapitalą: kurti kokybiškesnes švietimo ir sveikatos apsaugos sistemas, pensijų sistemą, nepamiršti regionų ir nedidelių miestų plėtros, gerinti viešąsias paslaugas, pažaboti korupciją, supaprastinti administravimo procedūras, modernizuoti teisinę sistemą.

Kazachstanas yra gana nestabiliame regione, todėl reikalingi ir užsienio politikos įsipareigojimai, palaikant saugumą Eurazijoje ir netgi visame pasaulyje. Savo kalboje N. Nazarbajevas teigė, kad reikia stiprinti branduolinio saugumo iniciatyvas, ruošti pagrindus pasauliui be branduolinės energijos. Taip pat kalbėjo ir apie visuotinę ekonomiką ištikusius sunkumus, akcentavo subalansuotą užsienio politiką ir bendradarbiavimą su Vakarų ir Rytų valstybėmis, o pirmiausia – su Rusija ir Baltarusija, nes šios trys šalys yra bendros ekonominės erdvės narės.

Ar Kazachstanas sugebės įvykdyti savo milžiniškas vidaus ir užsienio politikos ambicijas, lieka neaišku, nes tam reikalingi ilgalaikiai įsipareigojimai. Valstybės lyderis, pabrėždamas socioekonominį komponentą modernizacijos strategijoje, siekė tiek nutildyti vidaus ir užsienio kritikus, tiek suteikti šalies plėtrai ekonominės dinamikos.

Pagal 2012 m. vasario 24 d. „Eurasia Daily Monitor“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (6)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (10)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (64)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (4)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras