Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Europos lyderiams metas pereiti nuo kalbų prie darbų

2012 03 13

Kovo 2-ąją, penktadienį, svarbiausi Europos Sąjungos (ES) pareigūnai paragino valstybių lyderius pagaliau įgyvendinti gražias kalbas apie darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą. Tai buvo pirmas kiek ramesnis susitikimas po ilgų įtampos mėnesių. „Susitikimas be didžiulės dramos prieskonių nebuvo blogas dalykas. Būtent todėl dabar galime susitelkti prie tokių struktūrinių reformų kaip jaunimo nedarbo situacijos gerinimas ar parama smulkiam ir vidutiniam verslui ir įmonėms“, – per spaudos konferenciją sakė Europos Komisijos vadovas Jose Manuelis Barroso. Jis reikalavo, kad šalių lyderiai prisiimtų atsakomybę ir panaikintų atotrūkį tarp to, ką jie sako susitikimuose, ir to, ką jie daro grįžę namo.

Per minėtąjį 27 šalių narių lyderių susitikimą buvo parengtas 15 puslapių baigiamasis pareiškimas, kuriame žodis „augimas“ minimas 24 kartus, o „krizė“ – tik vieną sykį. Jame kalbama apie Europos politikų pasirinktą kryptį. „Manau, kad atverčiame naują puslapį ir pradedame kitą etapą“, – pergalingai sakė savo rinkimų kampaniją vykdantis Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy. Tačiau ne visi buvo nusiteikę taip optimistiškai. Vokietijos kanclerė Angela Merkel kaip tik išreiškė susirūpinimą. „Vis dar esame trapioje situacijoje. Padarėme progresą, bet džiūgauti tikrai per anksti. Ateinantys dveji metai bus kupini ryžtingų priemonių“, – sakė Vokietijos vadovė. Atrodo, kad A. Merkel siekė sustabdyti tą savotišką euforiją, kad Europos periferija neatsipalaiduotų.

Kanclerė mano, kad padėtis taisosi dėl veiksmų, kurių ėmėsi Europos centrinis bankas (ECB), paskolinęs pigių pinigų bankams trejų metų terminui, o tai turėtų ir apsaugoti bankus, ir paskatinti juos pirkti vyriausybių obligacijas. Tačiau toks poveikis nesitęs amžinai. Kaip teigia A. Merkel, dabar euro zona turi kelerius metus tapti konkurencingesne ir susigrąžinti pasitikėjimą. Ji taip pat reikalavo drausmės kalbant apie fiskalinį paktą. Šis paktas rodo, kad buvo išmoktos krizės pamokos ir kad sąjunga turi darytis vieningesnė, o tai – svarbus žingsnis į priekį. Tačiau šalys narės turi griežtai laikytis įsipareigojimų.

Reikia pripažinti, kad tai sunkiai veikė Stabilumo ir augimo pakto atveju, nes pasitikėjimas juo buvo galutinai prarastas, kai tiek Vokietija, tiek Prancūzija vengdavo įsipareigojimų, o sankcijų nesulaukė. Šįkart turėtų pasisekti geriau. Europos Komisija imsis aktyviau reguliuoti, o sankcijos bus taikomos daugiau automatiškai. Tačiau net pati A. Merkel dėl naujo pakto nesijaučia tvirtai. „Turime įrodyti, kad rimtai žiūrime į kontrolės mechanizmus“, – užbaigia ji.

Pagal 2012 m. kovo 2 d. „EU Observer“ ir 2012 m. kovo 2 d. „Spiegel Online International“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras