Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Rusija
 
  Maskva Kijevo ašaromis netiki (1)

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2012 03 21

Šiaip jau apibendrinti kovo 19–20 d. vykusio Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus darbo vizito į Maskvą rezultatus galbūt per anksti, tačiau apžvalgininkai iš anksto spėjo, kad daug iš to vizito laukti neverta. Tiesiog tai Ukrainos vadovo pažinties su V. Putinu, kaip išrinktuoju Rusijos prezidentu, atnaujinimas arba, kaip laikraščiui „Nezavisimaja gazeta“ sakė Ukrainos politikos instituto ekspertas Aleksejus Poltorakovas, „žvalgyba prieš svarbiausią mūšį“.

Vizitai į Maskvą nieko nekeičia

Tų mūšių būta ne vieno. Vien pernai V. Janukovyčius bent dukart važiavo į Maskvą, kur liepsnojo karštos derybos dėl dujų kainų. Štai rugsėjo pabaigoje vyko neformalus pokalbis su D. Medvedevu Zavidovo rezidencijoje Pamaskvėje. Vizitas sutapo su „Vieningosios Rusijos“ suvažiavimu, kuriame, kaip prisimenate, V. Putinas ir D. Medvedevas paskelbė apie skandalingą rokiruotę šių metų prezidento rinkimuose. Nors neoficialiame pokalbyje „be kaklaraiščių“ rezidencijos parke vyravo draugiška atmosfera, V. Janukovyčiui nepavyko susitarti peržiūrėti dar 2008 m. J. Tymošenko nustatytų dujų kainų – sumažinti jas nuo 354 JAV dolerių už 1000 kubinių metrų iki 200–250 dolerių.

Tiesa, tuomet Maskva pareiškė neversianti Ukrainos stoti į Muitų sąjungą, bet sieksianti vadinamosios Trijų sąjungos – dujų konsorciumo su ES Ukrainos energetinių tinklų bazėje. Kitaip sakant, Rusija ketina „Gazprom“ rankomis pasiglemžti dalį valstybinės Ukrainos energetikos kompanijos „Naftogaz“ akcijų, kaip buvo padaryta su Baltarusija, ir tuomet Ukrainai tektų 34 proc., o ES ir Rusijai – po 33 proc. akcijų.

Pernai gruodžio 20-ąją Maskvoje buvo švenčiamas NVS 20-metis, ir V. Janukovyčius vėl atskubėjo į Rusijos sostinę, nors Ukraina nėra visateisė šios formalios sandraugos narė – ji nepasirašiusi nei jos įstatų, nei jų ratifikavusi. Bet dalyvauti aukščiausiojo lygio ceremonijoje buvo labai svarbu, nes dieną prieš tai, 2011 m. gruodžio 19 d., Kijeve vyko Ukrainos ir ES vadovų susitikimas, o Kijevo siekiai tapti Bendrijos nariu ir taip išvengti energetinės priklausomybės nuo Rusijos ypač erzina Maskvą. Tačiau tąkart Ukrainos vadovas irgi išvyko nieko nepešęs: jo planuotų derybų su D. Medvedevu nebuvo, o vietoj jų įvyko premjerų susitikimas.

V. Putinas didins spaudimą Kijevui

Galima tvirtinti, kad pusmetį trukusioje Rusijos valdžios rokiruotėje, užsibaigusioje formaliais, iš anksto surežisuotais rinkimais, buvo ruošiamasi naujam, griežtesniam Rusijos politikos kursui buvusių sovietinių respublikų atžvilgiu. Rusijos politologas, Rytų Europos tyrimų centro direktorius Andrejus Okara portalui gazeta.ru teigia, kad greitai, matyt, nelaukdamas inauguracijos, V. Putinas pradės spaudimą V. Janukovyčiui. Jo nuomone, keisis spaudimo dinamika, o instrumentai liks tie patys: Eurazijos sąjunga, Muitų sąjunga, J. Tymošenko byla. V. Putinas suinteresuotas susilpninti Ukrainos prezidento pozicijas ir tam gali panaudoti net Ukrainos opoziciją. „Jeigu J. Tymošenko išeis iš kalėjimo V. Putino dėka, ji bus skolinga Rusijos vadovui ir tai Kremliui duos dar vieną galingą kozirį kortų malkoje, – sakė ekspertas ir pridūrė: – Pastebėkime, kad nė viename savo programiniame straipsnyje V. Putinas nė žodžiu neužsiminė apie Ukrainą, – arba nespėjo įrašyti, arba Kremlius savo rinkėjams ir Rusijos biurokratijai jos nelaiko visaverte posovietine šalimi.“

Britų dienraštis „The Financial Times“ priduria, kad netgi V. Putino oponentai palaiko svarbiausią jo užsienio politikos uždavinį – regioninės įtakos stiprinimo kryptį. Pastaraisiais metais jis sėkmingai sustiprino ryšius su Baltarusija ir Centrinės Azijos šalimis. Jo svajonė – iki 2015 m. suburti Eurazijos sąjungą. Kijevas kol kas priešinasi, teigdamas, kad jo strateginis uždavinys – įstoti į ES, tačiau Ukrainos ekonomika patiria stresą, taip pat ir dėl augančių rusiškų dujų kainų.

Dabar Kijevo pozicijos ypač silpnos, toliau rašo britų dienraštis. Briuselis nepatenkintas opozicijos persekiojimu, J. Tymošenko įkalinimu, lėtomis energetikos sektoriaus reformomis, todėl pasyviai stebi, kaip Ukraina derasi su „Gazprom“ dėl kompanijos „Naftogaz“ restruktūrizavimo. O V. Putinas dar labiau užverš santykių su Kijevu varžtus, žinodamas, kad ES turi savo problemų, JAV iki vėlyvo rudens bus įnikusios į savo rinkimų kampaniją. Štai kodėl Ukraina palikta „vilkams suėsti“, ir V. Janukovyčius blaškosi, nerasdamas geriausio sprendimo, kam gi atsiduoti...

Vilko ir avies kompleksas

Tas jo priverstinis, aiškiai nesėkmei užprogramuotas vizitas į Maskvą, kur kovo 19 d. vyko Eurazijos ekonominės sąjungos (EurAzES) vadovų susitikimas (Ukraina joje turi tik stebėtojos statusą), ankstyvi pažadai dalyvauti ir V. Putino inauguracijoje gegužės pradžioje, kaip rašo portalas trust.ua, kvepia vasališku noru elgtis taip, kad viskas vyktų pagal garsią patarlę: ir vilkas sotus, ir avis sveika.

Tačiau trypčiojimas vietoje tik gilina Ukrainos problemas. Antai Kijevas prašo 10-čiai metų atidėti skolų TVF mokėjimą, mat iki metų pabaigos jis turi gražinti 3,1 mlrd. JAV dolerių, tačiau fondas kol kas tyli. O visa valstybės skola šių metų sausį sudarė 59,479 mlrd. dolerių, t. y. apie 17 proc. BVP. Agentūra „Bloomberg“ pranešė, kad pagal defolto (bankroto, neišgalint išmokėti skolų) riziką Ukraina yra antroje vietoje po Graikijos.

Slegiamas ekonominių problemų, vengdamas nuožmios opozicijos kritikos ir genamas baimės, kad kituose rinkimuose jis nebus perrinktas, V. Janukovyčius, išvykdamas į Maskvą, ITAR-TASS korespondentui gailiai sudejavo, kad „Ukraina negali mokėti už rusiškas dujas tokių nepagrįstų pinigų“, ir jis manąs, kad Maskvai bei Kijevui užteks politinės valios ir išminties išspręsti dujų klausimą. Tačiau buvo nedaug vilčių, kad Maskva išgirs šias dejones. Jomis, kaip ir ašaromis, Maskva netiki...

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 1)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (33)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras