Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Michaelis Spence‘as. Energetikos vaidmuo valstybių politikoje

2012 03 29

Jungtinių Valstijų spauda įžvelgia ryšį tarp benzino kainų ir politikos. Analitikai sutinka, kad prezidento reitingai koreliuoja su dujų kainomis: kai jos kyla, prezidento reitingai krinta. Tačiau Amerikos atveju, ypač dėl istorinių priežasčių, paskelbimas, kad Barako Obamos administracija yra atsakinga už augančias dujų kainas, mažai kam rūpi. Praėjo jau keturi dešimtmečiai nuo 1970 metų naftos kainų šoko ir iš tos situacijos buvo pasimokyta. Trumpalaikė pasekmė yra poreikis mažinti augimą ir prekių vartojimą, tačiau per ilgesnį laiką žmonės gali sumažinti naftos produktų naudojimą – jie perka kurą taupančius automobilius ir prietaisus arba naudojasi viešuoju transportu. Taigi ilgalaikės pasekmės nėra labai negatyvios. Kuo veiksmingiau ir efektyviau naudojama energija, tuo mažesnis valstybės pažeidžiamumas.

1970 metais imtasi daug žadančių priemonių. Buvo nustatyti degalų taupymo standartai automobiliams, o gamintojai juos įgyvendino. Valstybės skatino efektyviau naudoti energiją gyvenamuosiuose ir komerciniuose pastatuose. Tada naftos ir dujų kainos  ėmė mažėti. Net dvi kartos laikė mažėjančias naftos kainas natūraliu dalyku, todėl dabar jų augimas vėl kelia vis daugiau nepasitenkinimo ir ieškoma kaltininkų: politikų, naftą išgaunančių valstybių, naftos įmonių. Energetikos politikos trumparegystė neapsiriboja Jungtinėmis Valstijomis. Visgi Vakarų Europa ir Japonija, beveik visiškai priklausomos nuo naftos ir dujų importo, žengė kiek solidesnius žingsnius. Dėl saugumo ir aplinkos apsaugos vektorių energijos taupymas jose padidėjo, atsirado sąsajų tarp mokesčių, didesnių vartojimo kainų ir visuomenės švietimo.

B. Obamos administracija rengia tvarios ilgalaikės energetikos siūlymą. Taigi, geriau vėliau negu niekada. Jungtinių Valstijų prezidentas stengiasi paaiškinti, kad pagal savo prigimtį efektyvi energetikos politika reikalauja ilgalaikių tikslų ir nuolatinio progreso juos įgyvendinant. Prezidento komanda siekia ilgalaikio ekonomikos augimo ir saugumo ir dėl to nusipelno pagarbos. Net Indijoje svarbų vaidmenį vaidina lyderių vizija ir konsensuso siekimas, nors šioje valstybėje demokratija skurdi.

Gera naujiena Jungtinių Valstijų energetiniam saugumui yra ta, kad 2011 metais ši šalis iš esmės tapo nauja naftos produktų  eksportuotoja, tačiau iškastinio kuro kaina išlaiko tendenciją kilti. Visgi mažėjanti priklausomybė nuo išorės šaltinių (jeigu ja būtų tinkamai pasinaudota) yra svarbi energetinei plėtrai. Čia figūruoja tiek ekonomikos augimas ir naujų darbo vietų kūrimas, tiek aplinkos apsaugos ir tvarios energijos klausimai, kuriuose be Amerikos lyderystės nebus apsieita. Tokie tikslai reikalauja atkaklumo ir didelio dėmesio.

Pagal 2012 m. kovo 20 d. portalo http://www.project-syndicate.org/ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (93)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras