Dalia Grybauskaitė ir Andris Bėrzinis buvo susitikę Panevėžio rajone (tarp Vilniaus ir Rygos) kovo 22-ąją, likus vienai dienai iki ES užsienio reikalų ministrų susitikimo, per kurį žadama paskelbti apie naujas priemones, nukreiptas prieš Aleksandro Lukašenkos režimą, kuris varžo demokratiją, žmogaus teises.

Pasak prezidentės D. Grybauskaitės, Lietuvos ir Latvijos pozicijos sutapo: „Neturėtų nukentėti paprasti žmonės <...>. Mes ir mūsų pramonininkai turime tuos pačius nuogąstavimus.“

Latvijos vadovas A. Bėrzinis pabrėžė, kad Latvija stengiasi plėtoti artimus žmogiškuosius ryšius ir bendradarbiavimą ypač rytiniame Latgalijos regione: „Darome viską siekdami pagerinti šiuos santykius, suaktyvinti pasienio ryšius.“

Kaip anksčiau pranešė Rusijos naujienų agentūra „Regnum“, Lietuvos atstovai spėjo, kad galimos ekonominės sankcijos Baltarusijai būtų „katastrofiškos“ Lietuvai, nes jos verslininkai, investavę į Baltarusiją, netektų apie 2 mlrd. eurų.

Kovo 23 d. ES diplomatai pritarė, kad būtų išplėstos sankcijos oficialiajam Minskui. Taigi dar 12 fizinių asmenų (teisėjų, prokurorų, verslininkų) ir 29 juridinius asmenis, kurie „artimi Aleksandro Lukašenkos režimui“, įtraukė į „juodąjį sąrašą“. Jiems neleidžiama vykti į Europos Sąjungą, taip pat įšaldytos jų sąskaitos ir Europos Sąjungos valstybėse esantis turtas.

Pagal naujienų agentūros „Regnum“ 2012 m. kovo 22 d. informaciją parengė Geopolitinių studijų centras.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.