Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Pavelas K. Bajevas. Naujos dilemos V. Putinui

2012 04 03

Protestams Maskvoje pradėjus silpti, Kremlius pajuto palengvėjimą, o valdantieji ėmė dalytis biurokratinį nesąžiningos pergalės grobį. Premjeras-prezidentas Vladimiras Putinas nelabai apsidžiaugė tokių dalybų arbitro vaidmeniu. Be to, jam nepavyksta viso kilusio nepasitenkinimo pavaizduoti kaip Amerikos intrigų pasekmės. Dabar V. Putinas turėtų rūpintis sudėtinga ekonomikos padėtimi, kuri tolima jo straipsniuose ir kalbose pateikiamam vaizdui. Šiek tiek pasitikėjimo suteikia gana stabilus 4,3 proc. ekonomikos augimas sausį ir vasarį, bet vertybinių popierių birža išlieka nervinga ir pagyvėjimo nematyti. Didžiulis kapitalo nutekėjimas tapo nauja norma, imta kontroliuoti infliaciją. Dėl pensijų ir pareigūnų atlyginimų didinimo nukentėjo biudžetas. V. Putinas įsipareigojo ir toliau siekti stabilumo, tik šis priklauso nuo pajamų iš naftos.

Net kalbant apie V. Putino arkliuką – dujų pramonę – neišvengta dviprasmybių. „Gazpromo“ pasirodymas vertinamas prastai. Naujai išrinktas Rusijos prezidentas turi priežasčių būti nepatenkintas „Gazpromu“ dėl neveiksmingumo ir neefektyvumo. Praėjusios žiemos atšalimas suteikė galimybę įgyti papildomą dalį Europos rinkoje ir taip išgelbėti „Gazpromo“ reputaciją, tačiau dujų supergigantas veikė labai lėtai ir neužtikrintai. Rusijos dujų diplomatijos silpnumą rodo paprastas faktas, kad „Gazpromas“ negali prisitaikyti prie rinkos realybės, ar ji būtų kuriama Briuselio, ar atskirų valstybių, tokių kaip Vokietija. Tik derybose dėl dujų su Ukraina Rusijos gigantas yra viršesnis, bent jau kol prezidentas Viktoras Janukovyčius yra kritinėje padėtyje, kai nuolaidos tik pratęsia ekonomines bėdas. V. Putinas puikiai žino, kad Europos Sąjunga neturi nei galių, nei polinkio gelbėti pooranžinę Ukrainą, ir jis tuo naudosis energetiniuose karuose.

Dujų ir elektros kainos Rusijoje neišvengiamai kils, o dėl to labiausiai nukentės V. Putino rinkimų kampanijai mobilizuoti darbininkai ir valstiečiai. Siekdamas užbėgti už akių jų nerimui, jis pradėjo rodyti kovą su korupcija, nukreiptą prieš energijos tiekėjus, tačiau kritika „Gazpromui“ buvo sušvelninta. Tuo metu Dmitrijus Medvedevas bando atgaivinti savo karą su korupcija.

Egzistuoja didelė spraga tarp V. Putino sovietinio tikėjimo valstybės sąžiningai kontroliuojama ekonomika ir jo artimumo korupcinėms schemoms, leidžiančioms gauti naudos iš tokios kontrolės. Dabar Rusijos vadovas susiduria su neįmanoma dilema, kurią sukuria neveiksmingumas (pavyzdys galėtų būti „Gazpromas“) ir suvokimas, kad būtent korumpuotoji biurokratija išlaiko aukščiausią valstybės vadovybę. Kiekviena nedidelė rekomendacija pradėti ekonomikos reformas visų pirma užsimena apie korupcijos pažabojimą, bet juk korumpuotųjų tinklai sudaro tikrąjį V. Putino galios sistemos fabriką.

Pagal 2012 m. kovo 26 d. „Eurasia Daily Monitor“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras