Balandžio 3 dieną, antradienį, ES Komisija pagyrė Portugaliją už jos įgyvendinamas taupymo priemones ir pažymėjo, kad toliau reikia mažinti bedarbio pašalpas, nors darbo neturinčių žmonių procentas esą yra netikėtai didesnis, negu buvo prognozuota. Biudžeto koregavimas vyksta ir tikėtina, kad Euro grupė ištars „taip“ ketvirtai pagalbos Portugalijai išmokai. Pripažįstama, kad vykdomoje programoje labai gerai laikomasi reikalavimų. Portugalijos vyriausybė jau įgyvendino 110 priemonių iš 130 reikalautų. Tačiau dėl stiprių prekybos ryšių su Ispanija, kurios ekonominė padėtis blogėja, o rinkos yra nenuspėjamos, Portugalija ateityje taip pat gali vėl susidurti su problemomis. Portugalijos vyriausybei turėtų būti sudaryta galimybė skolintis ir 2013 metais, visgi šalies neturėtų ištikti Graikijos likimas.

ES Komisija įsitikinusi, kad griežtos taupymo priemonės leis Portugalijai ir vėl plėtoti augančią ekonomiką. Visgi „Eurostato“ duomenys rodo, kad vasarį 15 proc. šios valstybės darbingų žmonių oficialiai nedirbo, tai 1 proc. daugiau, negu buvo tikėtasi. Be to, daugiau kaip 35 proc. portugalų iki 25 metų taip pat nedirbo, o tai beveik 10 procentinių punktų daugiau, palyginti su tuo pačiu periodu praėjusiais metais. Tokie duomenys šiek tiek stebina. Kita vertus, išlieka sunkumų tuos skaičius interpretuojant, nes reikia atsižvelgti į sezoniškumo faktorius, kurie ne visada tinkamai įvertinami.

Iš tikrųjų, galima manyti, kad prie tokių nedarbo tendencijų nemažai prisidėjo žlungančios darbo reformos, sumažinančios išeitines išmokas. Bedarbio pašalpos smarkiai apkarpomos. Praėjusį mėnesį įvyko vienos dienos visuotinis streikas prieš darbo reformą, kuri apribos atostogas, sumažins mokėjimus už viršvalandžius ir išmokas atleidus darbuotoją. Taip pat valdžia siekia varžyti dirbančius pagal lankstesnį darbo grafiką. Komisija šias priemones laiko geru progresu, o Portugalijos profesinės sąjungos – gerovės valstybės griūtimi.

Pagal 2012 m. balandžio 3 d. „EU Observer“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.