Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Josephas S. Nye. Kibernetinis karas ir taika

2012 04 17

Prieš dvejus metus buvo pakenkta Irano branduolinei programai ir sunaikinta daug uranui sodrinti naudotų centrifugų. Kai kurie stebėtojai teigė, kad šis akivaizdus kenkimas, naudojantis informacinėmis technologijomis, skelbia apie naujos formos karą. Jungtinių Valstijų gynybos sekretorius Leonas Panetta įspėjo amerikiečius dėl kibernetinio Perl Harboro grėsmės. Tačiau ką mes iš tiesų žinome apie kibernetinius konfliktus? Jie vyksta kompleksiškoje žmogaus sukurtoje aplinkoje. Juk daug sunkiau perkopti kalnus ar perplaukti vandenynus, negu paspausti vieną mygtuką, kad taptų prieinamos didžiulės kibernetinės erdvės. Taip tolimus atstumus galima įveikti greičiau, negu tai padaro laivai. Kibernetinėje erdvėje barjerai nėra dideli, todėl svarbiais gali tapti nevalstybiniai veikėjai ir mažos šalys, nes sąnaudos simbolinės.

Vyriausybės ima prarasti savo galią. Tokios įtakingos valstybės kaip Jungtinės Valstijos, Rusija, D. Britanija, Prancūzija ir Kinija turi dideles galimybes kontroliuoti jūros ar oro erdves, bet joms sunkiau dominuoti kibernetinėje erdvėje. Atvirkščiai, atsiranda priklausomybė nuo tų kompleksiškų sistemų, nes jų reikia kariniams ir ekonominiams tikslams, o tai kuria didelių valstybių pažeidžiamumą, kuriuo naudojasi nevalstybiniai subjektai. Kibernetinė erdvė tampa nesaugi, nes čia pažeidėjas nugali gynėją. Į terminą „kibernetinė ataka“ įeina ir šnipinėjimas, ir griaunamieji veiksmai. Savo ruožtu kibernetinis karas gali būti vadinamas karu be kraujo praliejimo tarp valstybių išskirtinai kaip konfliktas kibernetinėje erdvėje, tačiau čia pamirštamas ryšys tarp fizinio ir virtualaus lygmens joje.

Kartais kenkėjiški kibernetiniai veiksmai prilyginami fiziniam smurtui. Kibernetiniame pasaulyje veikėjai yra skirtingi (ir kartais anoniminiai), fizinis atstumas nesvarbus, o kai kurios puolimo formos pigios. Toks karas turi pavojingą grėsmių potencialą, todėl didelės šalys su išplėtotais techniniais ir žmogiškaisiais resursais galėtų juos nukreipti į karinius ir civilius taikinius. Tačiau po kibernetinių puolimų reikia greitai atkurti tinklus ir infrastruktūrą, kai atgrasymo priemonės nepasiteisina. Kažkuriuo momentu gali būti įmanoma sustiprinti gynybos žingsnius tam tikromis pradinėmis normomis ir priemonių kontrole, bet pasaulyje šis procesas dar tik prasideda. Yra keturios pagrindinės kibernetinių grėsmių nacionaliniam saugumui kategorijos. Kibernetinis karas ir ekonominis šnipinėjimas labiau sietini su valstybėmis, o kibernetiniai nusikaltimai ir terorizmas – su nevalstybiniais veikėjais. Pasaulis tik pradeda pastebėti kibernetinio karo kompleksiškumą. Valstybės turi didžiules galimybes, bet būtent nevalstybiniai subjektai sukelia katastrofas. Taigi reikia bijoti jau ne tiek kibernetinio Perl Harboro, kiek kibernetinės Rugsėjo 11-osios. Todėl kibernetinės grėsmės vertos išsamių pasaulio lyderių diskusijų.

Pagal 2012 m. balandžio 10 d. portalo  http://www.project-syndicate.org/  informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras