Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Euroatlantinės organizacijos
 
  Daugiau Europos Lietuvoje ar Lietuvos Europoje?

Eglė Urbonaitė
2012 04 23

Lietuvos Respublikos Vyriausybė dar 2008 m. rudenį patvirtino Lietuvos Europos Sąjungos (ES) politikos 2008–2013 metų strategines kryptis. Nenumaldomai artėjant 2013 m. antram pusmečiui, kyla pagrįstas klausimas, ar Lietuva yra išties pasirengusi pirmininkauti ES Tarybai. Pagrįstas, nes iki šiol viešai skelbiamų žinių apie pasirengimą pirmininkauti žiniasklaidoje nėra daug. Lietuva turės dar vieną galimybę pasirodyti tarptautinėje arenoje kaip pirmininkaujanti valstybė. Kita vertus, klausimas, ar Lietuvos turimi žmogiškieji ir finansiniai resursai yra pakankami tokiam politiniam išbandymui, išlieka.

Be to, norisi pasižiūrėti į pirmininkavimo Tarybai galimybes ir šiandieninę situaciją. Pagrindinis klausimas – ar viena valstybė gali koordinuoti kitų 26 valstybių narių sprendimus sudarinėjant politines darbotvarkes ir kitus politiškai svarbius šalies reikalus? Ar atvirojo koordinavimo metodas užtikrina norimų politinių sprendimų priėmimą, kai jam pirmininkauja viena valstybė narė?

Pirmininkavimo ypatumai

Pirmininkavimas ES Tarybai – išbandymas turinčiai pirmininkauti valstybei. Pirmininkavimas pirmiausia reiškia galią daryti įtaką institucijoje ar organizacijoje (bent jau dalinę). Aišku, ES turi svertų, kad galėtų apsisaugoti nuo per didelės vienos valstybės įtakos kitoms 26 valstybėms narėms.

Šiuo metu pirmininkaujančių valstybių rotacinė tvarka įtvirtinta Mastrichto sutartimi (galioja nuo 1993 m.; ši tvarka kiek pakoreguota 2007 m. prie ES prisijungus Bulgarijai ir Rumunijai). Pirmininkavimo metu funkcionuoja vadinamasis neoficialus „trejetas“, t. y. pirmininkaujančiai valstybei padeda prieš tai pirmininkavusi ir po jos pirmininkausianti valstybė. Šį „trejetą“, be Lietuvos, sudarys dar Airija ir Graikija. Iš dalies tokia situacija Lietuvai yra naudinga. Tiek Airija, tiek Graikija nėra ekonomiškai labai stiprios ES valstybės, todėl Lietuva turi puikias galimybes pagerinti savo, kaip politinės tarpininkės, vaidmenį ES. Taip užtikrinamas ne tik pirmininkavimo Tarybai tęstinumas. Šis principas taip pat atveria galimybę pirmininkaujančiai valstybei laikinai nustatyti jai aktualiausius ES politikos prioritetus.

Kiekviena valstybė narė prieš tapdama pirmininkaujančia ES Tarybai rengia prioritetines bendros politikos sritis. Tam būtinos politinė ir administracinė galios. Politinė galia suvokiama kaip bendras gebėjimas valdyti piliečius ir teisės aktų leidyba, o administracinė galia – kaip teisės aktų įgyvendinimas. ES vykdoma atvirojo koordinavimo metodo politika. Šis metodas pirmiausia remiasi dviem esminiais principais. Pirmasis – bendrų visoms 27 valstybėms narėms tikslų siekimas nesivadovaujant konkrečiais ES teisiniais aktais. Antras – pirmininkaujanti valstybė bet kada gali būti patikrinta kitų 26 valstybių narių, todėl egzistuoja pirmininkaujančios valstybės prievolė vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Prie užsibrėžtų tikslų įgyvendinimo prisideda kiekviena valstybė narė: remiantis komitologijos metodu, bendraujama su Europos Komisija, pavyzdžiui, daromi teisės aktų pakeitimai. Kita vertus, ES šiuo metu dar būtinas ir sklandus administracinio aparato veikimas, kurio vienas svarbiausių aspektų – tinkamas valstybės tarnautojų darbas.

Taigi valstybėms pirmininkavimas – būdas išbandyti politinį savo kaip valstybės potencialą. Pirmininkaujanti valstybė pirmiausia rengia ES Tarybos posėdžius savo šalyje. Ji yra atsakinga už politinių renginių organizavimą, posėdžių grafiko sudarymą, pirmininkaujančios valstybės paskirti asmenys atstovauja atitinkamų Tarybų posėdžiams, dokumentų perdavimui Europos Parlamentui ir kitoms ES institucijoms. Pirmininkavimas sudaro sąlygas šaliai tapti geriau žinomai iš ekonominės pusės. Taigi, kyla vienintelis klausimas: ar šiandieninė Lietuvos situacija užtikrins tinkamą pirmininkavimą?

Lietuvos situacija

Lietuva 2004 m. gegužės 1 d. tapo visateise ES nare. Lietuva, kaip pirmininkaujanti valstybė, pirmąjį krikštą gavo pernai tapusi Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO) pirmininkaujančia valstybe. ESBO atsako už išsikeltų politinių tarptautinio saugumo (pavyzdžiui, kova su terorizmu, ginklų kontrolė), ekonominių bei aplinkosauginių (pavyzdžiui, energetikos, komunikacijos, verslo bendradarbiavimas) ir žmogiškųjų (pavyzdžiui, žmogaus teisių gynimas, lyčių lygybės skatinimas) tikslų įgyvendinimą. Kaipgi vertinamas šis metų pirmininkavimas 56 ESBO valstybėms? Pasak užsienio reikalų ministro A. Ažubalio, Lietuvos pirmininkavimas ESBO buvo sėkmingas. Dalyvauta misijose Bosnijoje, Kosove, Tadžikistane, Moldovoje, Ukrainoje, Albanijoje, ilgalaikiuose ir trumpalaikiuose rinkimų stebėjimuose, buvo vykdomas demokratijos, žiniasklaidos laisvės projektų finansavimas Ukrainoje, Baltarusijoje, Centrinėje Azijoje, Pietų Kaukaze. O štai Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Evaldas Nekrašas šį pirmininkavimą vertina ne taip optimistiškai. Jo teigimu, „turint omeny mūsų valstybės ekonominius, karinius resursus, įtaką tarptautinei politikai, galų gale, kad čia gyvena tik 0,04 proc. pasaulio gyventojų, Lietuva garbingai atliko tą funkciją. Nelabai tikėjausi reikšmingų rezultatų, taip ir buvo“ (http://www.veidas.lt/tag/esbo). Nors ir nebuvo politikos inovatorė, vis dėlto Lietuva išsikeltus tikslus pasiekė.

Taigi Lietuva įgijo šiokios tokios pirmininkavimo tarptautinei institucijai patirties. Kiekviena ministerija turi už pirmininkavimą atsakingus asmenis, kurie rūpinasi tam tikromis priskirtomis sritimis (būtina prisiminti, kad Lietuva bus atsakinga už programas, politines darbotvarkes ir prioritetus, pirmininkavimo biudžetą, logistiką, viešuosius ryšius, bendradarbiavimą pirmiausia „trejeto“ viduje). Šiuo metu stiprinama žmogiškųjų išteklių pusė, kiekviena institucija renkasi sau atstovausiančias komandas. O iš politinės pusės Lietuvos Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkas Emanuelis Zingeris pažymi, kad „Lietuvos pirmininkavimo prioritetai bus paskelbti patvirtinus Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai 6 mėnesių programą“ (http://vaivasapetkaite.wordpress.com/). Kita vertus, jau galima nustatyti pirmininkavimo metu pagrindinėmis laikytinas sritis. Tai – energetinis saugumas, Baltijos jūros regiono strategijos įgyvendinimas, Rytų valstybių suartėjimas su ES ir ES išorės sienų apsauga.

Strateginių krypčių dokumentas, minimas straipsnio pradžioje, dar kartą įrodo, kad Lietuva per pirmininkavimą sieks tapti politiškai stipresne ES valstybe. To siekiama keliant didesnius reikalavimus žmogiškiesiems ištekliams, neužmirštamas efektyvesnis bendrosios rinkos veikimas, energetinė integracija stengiantis mažinti priklausomybę nuo trečiųjų šalių ir darni aplinka, aktyvesnė kaimynystės politika.

„Trejeto“ politika ar mokymasis iš anksčiau pirmininkavusių valstybių?

„Trejeto“ politika – labai svarbus apsauginis faktorius pirmininkaujančiai valstybei. Taip gaunamos pagrindinės žinios prieš pirmininkavimą, o jam pasibaigus perduodama geroji praktika. Kita vertus, svarbu ir kitų pirmininkaujančių valstybių atliekamų veiksmų nagrinėjimas. Šiuo metu ES Tarybai pirmininkauja Danija. Remiantis šios valstybės patvirtintu planu, pirmiausia siekiama stiprinti ekonominius valstybių narių resursus. Ekonominio sunkmečio padarinių mažinimas – vienas svarbiausių kriterijų, kai sprendžiamas visoms valstybėms narėms svarbus klausimas dėl 2014–2020 metų finansinio biudžeto. Kaip teigia Liaudies partijos narys Europos Parlamente Bendtas Bendtsenas, „didžiausias iššūkis – ekonominė krizė. Turime ne tik rasti išeitį iš jos, bet ir padaryti tai prasmingu būdu – apsaugodami aplinką ir užtikrindami naujovių diegimą ES.“ Tiesa, M. Messerschmidtas, frakcijos „Laisvės ir demokratijos Europa“ pirmininko pavaduotojas, teigia, kad „Danija planuoja įvesti tas pačias socialistines priemones Europos Sąjungoje kaip ir savo namuose. Tai pavojinga strategija, galinti susilpninti konkurenciją visoje ES“ (http://www.europarl.europa.eu/). Taigi, žvelgiant iš kitų valstybių perspektyvos, kyla klausimas, ar viskas gerai su Danijos programa ir pirmininkavimui išsikeltais prioritetais. Kita vertus, Danija pirmininkavo ir 2002 m., kai politinė ES situacija buvo daug stabilesnė nei dabar. Pirmininkaudama Tarybai šiuo metu Danija tikrai laikysis savo užsibrėžtų tikslų. Juolab kad mūsų valstybė yra maža, pirmininkaujant ESBO įsitikinta, kad didelės politinės galios mes neturime.

Atvirojo koordinavimo metodas – viena svarbiausių prevencinių priemonių siekiant išvengti vienos valstybės dominavimo kitų 26 valstybių atžvilgiu. Be to, sudaroma bendra programa, kada išlaikomos pagrindinės pirmininkavimo ES Tarybai kryptys. Kita vertus, pirmininkaujanti valstybė turi daugiau galios ir įtakos įtraukti į politiką sau rūpimus klausimus, pavyzdžiui, Lietuva skiria didesnį dėmesį energetikos klausimams.

Lietuvos Europoje 2013 m. pirmąjį pusmetį bus daugiau. Lietuva, pasak šiandien žiniasklaidos teikiamos informacijos, atlieka visus būtinus veiksmus siekdama sudaryti ir įgyvendinti savo planus. Pirmininkavimo ESBO patirtis padeda geriau tai suvokti. Kita vertus, sudarant veiklos planą galima remtis jau įgyta praktika. Be to, būtina užsitikrinti kaip galima labiau patyrusių žmonių bendradarbiavimą pirmininkavimo metu. Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kaip sekasi šiuo metu pirmininkaujančioms valstybėms, neapsiribojant vien tik „trejeto“ politika.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras