Kaliningrade balandžio 24–25 d. posėdžiavo Lietuvos ir Rusijos Kaliningrado srities regioninės ir vietos valdžios ilgalaikio bendradarbiavimo taryba, kuri buvo įkurta remiantis 2000 metais įsigaliojusiu Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos vyriausybių susitarimu.

Taryba, kuriai pirmininkauja Lietuvos užsienio reikalų viceministras Evaldas Ignatavičius ir Kaliningrado srities gubernatorius Nikolajus Cukanovas, rūpinasi prekybos, turizmo, ekologijos ir kitų sričių plėtra, taip pat dalyvavimu ES programose.

Svarstyta galimybė kurti naują turistinį maršrutą  „Didysis gintaro kelias“,  poilsio zonas, kartu saugoti Vištyčio ežerą. N. Cukanovas pranešė žiniasklaidai, kad posėdyje aptarti abipusiai naudingi projektai – pasienio bendradarbiavimo, valymo įrenginių statybos, taip pat narkotikų gabenimo ir neteisėtos gintaro gavybos prevencijos.

Sparčiai augant į Lietuvą atvykstančių turistų iš Kaliningrado srities srautams, akcentuota būtinybė kuo greičiau atidaryti Nidos–Rybačij (Rasytės) pasienio punktą.  Pasak N. Cukanovo, šiemet numatyta išspręsti šį klausimą.

E. Ignatavičius, kaip vieną iš Lietuvos ir Rusijos Kaliningrado srities bendradarbiavimo tarybos prioritetų įvardijęs sienos kirtimo supaprastinimą ir pasienio infrastruktūros gerinimą, pasidžiaugė, kad jau pasiektas susitarimas Panemunės ir Sovetsko (Tilžės) ruože statyti naują tiltą per Nemuną.

E. Ignatavičiaus ir N. Cukanovo atskirai įvykusiame susitikime buvo aptarti Lietuvos ir Kaliningrado srities prekybiniai ryšiai, investiciniai projektai. Kadangi Lietuva – viena iš pagrindinių regioninių Kaliningrado srities partnerių, gubernatorius N. Cukanovas pritarė, kad moksleiviai mokyklose galėtų mokytis lietuvių kalbos, ir buvo svarstytos lietuvių kalbos mokytojų rengimo perspektyvos.

Pagal Tarybos posėdžio rezultatus pasirašytas protokolas dėl bendradarbiavimo energetikos, ekonomikos, susisiekimo, aplinkosaugos, turizmo, švietimo ir kultūros srityje.

Pagal 2012 m. balandžio 20 d. „kaliningradtoday.ru“ ir 2012 m. balandžio 25 d. „newkaliningrad.ru“  informaciją parengė Geopolitinių studijų centras.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.