Populiariausia politikos teorija yra kartu ir pati paprasčiausia: galingieji gauna tai, ko nori. Finansų reguliavimas ir tvarkymas priklauso nuo bankų interesų, sveikatos politikai diriguoja draudimo bendrovės, mokesčių politika dažnai palanki turtuoliams. Valdžią taip pat lengviau paveikti tada, kai kontroliuoji įvairius resursus, svarbią informaciją ar prieigą prie jos, tiesą sakant, kai keli didesnę ar mažesnę grėsmę. Panašiai vyksta ir visuotiniame lygmenyje. Užsienio politikos prioritetai apibrėžiami pagal nacionalinius interesus, paliekant nuošalyje tiek valstybes partneres, tiek tarptautinę bendruomenę. Tarptautiniai susitarimai neįmanomi, kol nėra suderinti su Jungtinėmis Valstijomis ir kitomis vis labiau kylančiomis galiomis. Autoritariniuose režimuose politika yra tiesioginė valdančiųjų ir jų draugų interesų išraiška.

Tai yra nepaprastai įdomus naratyvas, paaiškinantis, kaip politika taip dažnai sukuria ydingas pasekmes. Demokratijose, diktatūrose ir tarptautinėje arenoje tie rezultatai atspindi siaurų interesų grupių siekius. Tiesa, toks paaiškinimas yra neišbaigtas ir dažnai klaidinantis. Interesai nėra nekintami ar iš anksto nulemti. Juos formuoja idėjos – įsitikinimai, kas mes esame, ką bandome pasiekti, kaip veikia pasaulis. Mūsų savanaudiškumo ir egoizmo suvokimas taip pat yra idėjų rezultatas. Pavyzdžiui, dėl vietos rinkoje kovojanti įmonė bando padidinti savo konkurencingumą. Viena strategija būtų atsisakyti kai kurių darbuotojų ir užsakyti produkciją pigiau iš Azijos. Alternatyvus kelias – investuoti į mokymus ir taip sukurti produktyvesnę ir lojalesnę darbo jėgą pačioje įmonėje. Taip galima konkuruoti ir kaina, ir kokybe. Apsvarstomi skirtingi scenarijai, apskaičiuojama abiejų būdų nauda ir sąnaudos.

Taip pat ir despotas diktatorius skurdžioje valstybėje. Jis mąsto apie geriausią būdą išlaikyti galią ir užkirsti kelią vidaus bei užsienio grėsmėms. Ar jam kurti stiprią, į eksportą orientuotą ekonomiką? O gal stiprinti besąlygiškai lojalią kariuomenę? Pasirinkimas priklauso nuo interesų. Pavyzdžių galima pateikti begales. Vokietijos kanclerė Angela Merkel naudojasi vidaus politikos laimėjimais smerkdama Graikiją ir šios valstybės taupymo priemones. Jungtinių Valstijų interesai remiasi ir į vadovavimą Pasaulio bankui. Taigi mūsų interesai – mūsų idėjų įkaitai.

Įtaka naudojama įvairiems tikslams. Ištikus finansų krizei, pasidarė populiaru sumenkinti didelių bankų galią. Dėl finansinių interesų aukojama socialinė politika. Tačiau visgi egzistuoja (ar bent turėtų egzistuoti) reali atsakomybė už žlugdančias idėjas. Įtaka turėtų stovėti greta tos atsakomybės.

Pagal 2012 m. balandžio 26 d. portalo http://www.project-syndicate.org/ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.