Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Graikijos dilema: protestuoti – vienintelis pasirinkimas

2012 05 08

Galimi graikų ateities pasirinkimai niūrūs. Tai senos politinės rankos, atvedusios jų šalį į aklavietę, arba tie, kurie žarstosi patraukliais, bet neracionaliais pažadais. Stipriausia jėga valstybėje dabar yra nusivylimas, o pagrindinis balsas – protesto. Graikai nebetiki savo valstybės politine sistema ir jos svarbiausiais veikėjais. „Turint tokią valdančiąją klasę, priešai nereikalingi“, – ironizuoja jie. Nusivylimas Graikijoje milžiniškas. Šalis pavargusi nuo to paties melo, nuo tų pačių „dainų ir šokių“. Net skaudžiai įsigalėjus krizei politikai neužjaučia paprastų žmonių, vyrauja blogas valdymas, klientelizmas ir korupcija. Graikijos valdančioji klasė daugiausia sudaryta iš karjeros siekiančių politikų, kurių tėvai irgi buvo tokie. Kai kurie mandatus iš esmės paveldėjo, susidarė savotiškos dinastijos, galia būdavo tiesiog pasidalijama.

Tie, kurie manė, kad krizė pakeis politinį vaizdą, įsitikino – blogi įpročiai miršta sunkiai. Politinėje arenoje šmėžuoja tie patys veidai, kartais prisidengdami naujomis partijomis arba kitokiais šūkiais. Net siūlantieji „geresnę ateitį“ turi ryšį su ta pačia sena sistema, nes ši padėjo jiems siekti karjeros. Visi suvaidino savo vaidmenį, kad Graikija atsidurtų ten, kur ji yra dabar. Gal nėra atsitiktinumas, kad „dilema“ – graikiškos kilmės žodis.

Taupymo priemonės ir struktūrinės reformos išvargino didžiulę skolų krizę patiriančią šalį. Politikai deklaruoja pokyčius, atsiskyrimą nuo praeities, tačiau tyloje skaičiuoja galimus balsų dividendus. Pasiklausius kai kurių politikų kalbų galima pagalvoti, kad krizės iš viso nebuvo. Graikai nenori naujų mokesčių ar sumažintų pensijų. Tuo spekuliuoja galios ištroškę prisitaikėliai, mėtantys tuščius pažadus. Graikijos ekonomika yra apimta gilios recesijos, nedarbas didžiulis ir kritimas žemyn nesibaigia. Taigi politikai bando būti alchemikais, kai kartoja, kad Graikija turtinga, turi resursų, kuriuos tik reikia tinkamai panaudoti.

Pagal 2012 m. gegužės 4 d. „Spiegel Online International“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras