Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Prastas Graikijos ir Italijos politikų pasirodymas

2012 05 29

Graikijoje konservatorių lyderis Antonis Samaras siekė, kad rinkimai būtų surengti anksčiau šį mėnesį, bet tai smogė jo partijos turimiems balsams, o rizika netekti euro pasidarė dar didesnė. Italiją sudrebino skandalas, kai šalies premjeras Silvijus Berluskonis (Silvio Berlusconi) turėjo pripažinti, kad nesugeba suvaldyti krizės, praėjusiais metais jo valstybėje sukėlusios finansinę katastrofą. Italijos vairas buvo perduotas technokratui Marijui Mončiui (Mario Monti). Tai yra tik keleto politinių klaidų pavyzdžiai, verčiantys Graikijos ir Italijos žmones nekęsti savo politikų ir siekti stipria valia paremtos lyderystės, kurios dabar ypač reikia. Taip pat klausiama, kodėl esamiems „lyderiams“ taip nepasisekė.

Po gegužės 6 dienos rinkimų politikai Atėnuose daugiausia laiko praleido riedamiesi dėl menkniekių. Jie neieškojo būdų, kaip išvesti šalį iš aklavietės. Tokia kampanijos kryptis daugeliui graikų kelia baimę. Niekam nerūpi paaiškinti žmonėms, kad artėja pasirinkimas, likti euro zonoje ar ne. Italai vietos rinkimuose nusigręžė nuo tradicinių partijų, ypač nuo Aljanso, remiančio S. Berluskonį, ir pasirinko protesto grupę, vadovaujamą komiko Beppe Grillo, nevengiančio ir necenzūrinių šūkių. Nesuskaičiuojami S. Berluskonio skandalai sutrukdė jam sėkmingai kovoti su euro zonos skolų krize, prasidėjusia Graikijoje, ir politikas turėjo trauktis. Beje, visos didžiosios Italijos partijos neatsiejamos nuo korupcijos.

Kyla klausimas, kodėl Graikija ir Italija, dviejų didingiausių senovės civilizacijų lopšiai, neturi modernių ir novatoriškų politikų tokiu svarbiu metu. Juk būtent Graikijoje gimė demokratija. Atsakymai susieja istoriją ir modernumą ir verčia pažvelgti keletą šimtmečių atgal. Neabejotina, kad abiejose valstybėse paprasti gyventojai keršija tradiciniams politikams už ekonominės krizės atnešamas didžiules problemas. Anksčiau piliečiai už juos tiesiog ramiai balsuodavo, todėl pokyčiai pamažu įgauna savo svorį. „Politikų problema yra ta, kad jie niekada neturėjo tikro darbo. Jiems nereikėjo užsidirbti pragyvenimui, jie nieko nesupranta apie visuomenės problemas, neturi vertybių, tiesiog gviešiasi atlyginimų. Politikai supuvę iki kaulų. Tai mūsų nelaimė“, – sako taksi vairuotojas graikas Nikas Kremidas.

Italijos partijos, artėjant rinkimams, ieško naujų, tinkamesnių parduoti, identitetų, stengiasi išvengti sąsajų su nepopuliariomis taupymo priemonėmis. Dauguma graikų gegužės 6 dieną balsavo, kad nubaustų partijas už dešimtmečius trunkančią korupciją ir nekompetenciją, taip pat už tarnavimą partinėms struktūroms ir milžiniškų sumų švaistymą.

Pagal 2012 m. gegužės 25 d. portalo http://www.cnbc.com/ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras