Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Joška Fišeris. Vokietijai gresia politinė amnezija?

2012 06 05

Situacija Europoje yra labai rimta. Kas galėjo pamanyti, kad britų premjeras Davidas Cameronas paragins euro zonos šalių vyriausybes sutelkti drąsą ir sukurti fiskalinę sąjungą (su bendru biudžetu, mokesčių politika ir kartu laiduojama valstybės skola)? D. Cameronas taip pat teigia, kad gilesnė politinė integracija – vienintelis būdas sustabdyti euro žlugimą. „Mielas Britanijos premjere! – kreipiasi į jį garsus Vokietijos politikas Joška Fišeris (Joschka Fischer). – Europos namai liepsnoja, o Dauning Strytas (Downing Street) turėtų iškviesti racionalią ir ryžtingą ugniagesių komandą“.

Tačiau minėtai ugniagesių komandai vadovauja Vokietija ir jos kanclerė Angela Merkel, todėl Europa ir toliau bando numalšinti ugnį benzinu – Vokietijos primestu taupymu. Dėl to vos per trejus metus euro zonos finansinė krizė tapo Europos egzistencine krize. Joška Fišeris ragina neturėti iliuzijų ir neapgaudinėti savęs: jeigu euras žlugs, tas pats nutiks ir su visa Europos Sąjunga (ES), o tai sukels visuotinę ekonominę krizę, kokios dabar gyvenantys žmonės dar nebuvo patyrę. Europa yra ant bedugnės krašto ir tikrai į ją nugarmės, jeigu Vokietija ir Prancūzija nepakeis savo politikos kurso.

Neseniai vykę rinkimai Prancūzijoje ir Graikijoje, vietos valdžios rinkimai Italijoje, besitęsiantys neramumai Ispanijoje ir Airijoje parodė, kad visuomenė prarado tikėjimą griežtų taupymo priemonių efektyvumu. Juk jas iš esmės primetė Vokietija. Tiesą sakant, A. Merkel „vaistai nuo krizės“ prasilenkė ir su realybe, ir su demokratija. Mes dar kartą mokomės, kad tokios taupymo priemonės, taikomos didžiulių finansinių krizių metu, veda tik į depresiją ir tolesnį nuosmukį. Regis, Vokietija tai pamiršo.

Dabar Graikijoje karaliauja chaosas, Ispanijoje, Italijoje ir Prancūzijoje daug problemų turi bankai, o visoje Europoje – finansinės griūties nuotaikos. Vienas dalykas tikrai aiškus: euro ir ES žlugimas lems Europos pasitraukimą iš tarptautinės arenos arba tiesiog didžiulį susilpnėjimą. J. Fišeris dabartinę Vokietijos politiką laiko absurdiška dėl karčių politinių ir ekonominių jos pasekmių. Būtent Vokietija ir Prancūzija, A. Merkel ir F. Hollande`as, spręs žemyno likimą. Europos išsigelbėjimas dabar priklauso nuo fundamentalių pokyčių Vokietijos ekonominėje politikoje ir Prancūzijos pozicijos dėl politinės integracijos ir struktūrinių reformų. Europai skubiai reikia minėtų struktūrinių reformų, atstatysiančių Europos konkurencingumą.

Kyla klausimas, ar Vokietija supranta savo atsakomybę už Europą. J. Fišeriui taip neatrodo. Iš tikrųjų, Vokietija tarsi pati izoliavosi nuo problemų. Mažai kas supranta jos primestą kategorišką taupymo politiką, kuri neparemta finansinių krizių sprendimo patirtimi. Visgi dar nevėlu pakeisti kryptį, bet tai daryti reikia greitai.

Pagal 2012 m. gegužės 25 d. portalo http://www.project-syndicate.org/ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras