Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  JAV užsienio politikos tradicijos (4)

Andžej Rynkevič, VU TSPMI studentas
2012 06 04

JAV užsienio politika jau nuo XX amžiaus pradžios garsėja neapibrėžtumu ir nenuspėjamumu. Skirtingais laikotarpiais JAV užsienio politikoje vyravo vis kitokia tradicija, todėl jos bruožai taip pat keitėsi. Nagrinėjant Amerikos užsienio politiką būtina paminėti Walterį Russelą Meadą. Šis autorius mums pateikia keturias skirtingas JAV užsienio politikos tradicijas.

Amerikos užsienio politika niekada nebuvo monotoniška. Pasak W. R. Meado, jai visą laiką įtaką darė skirtingi korporaciniai, ekonominiai, politiniai ir komerciniai interesai. Dėl šios priežasties ji ir buvo tokia nepastovi ir įvairiapusė. Autorius savo knygoje liberaliąją ir realistinę užsienio politikos tradicijų dichotomiją vertina kaip per daug siaurai apibūdinančią JAV užsienio politiką, o internacionalinę ir izoliacinę perskyrą traktuoja kaip per netikslią žvelgiant iš istorinės perspektyvos. Vietoj jų W. R. Meadas mums siūlo keturias alternatyvias užsienio politikos tradicijas – hamiltoniškąją, vilsoniškąją, džefersoniškąją ir džeksoniškąją. Apibendrinant šių tradicijų idėjas galima suskirstyti į skirtingas kategorijas.

Pirmoji kategorija – džefersoniškoji ir džeksoniškoji tradicijos. Jos teigia, kad reikia koncentruotis į šalies bendrąją vidinę gerovę, mažiau veltis į tarptautinius santykius, nes tai atneša tik papildomas nereikalingas valstybės išlaidas ir karo riziką. Džefersonizmo ir džeksonizmo analogiją galima rasti Šveicarijos vykdomoje neutraliteto politikoje. Nors šios dvi tradicijos yra įkvėptos tų pačių idėjų, vis dėlto džeksonizmas yra laikomas agresyvesniu, mat konflikto atveju JAV yra skatinamos suduoti smarkų atsakomąjį smūgį.

Kita kategorija – vilsonizmas ir hamiltonizmas. Šių tradicijų pagrindinė idėja yra ta, kad turėtų būti vykdoma ekonominės krypties politika. Buvo stengiamasi integruoti JAV verslą į globalią ekonomiką. Šios tradicijos stipriai propagavo PPO ir kitokių prekybą lengvinančių organizacijų sukūrimą bei globaliosios ekonomikos liberalizavimą. Taip pat buvo manoma, kad Amerika pasaulyje turėtų skleisti savo moralines vertybes, taip siekdama sukurti taikią ir tvarkingą tarptautinę bendruomenę. Vyravo požiūris, jog pasauliui perėmus JAV moralines vertybes bus sukurta tobula pasaulio tvarka. Be to, vilsonistai vadovavosi šūkiu: „Demokratizuokime pasaulį, ir padarykime tai dabar.“

Dabartinė JAV užsienio politika – vilsonizmas. Kad suprastume, kodėl dabartinis užsienio politikos kursas yra toks, o ne kitoks, būtina panagrinėti vienuolikos metų senumo įvykį. Po didžiausio XXI amžiaus teroristinio išpuolio Amerika suprato, kad atėjo laikas pakeisti savo užsienio politikos kursą. Pasak W. R. Meado, tuometinis JAV prezidentas pasirinko teisingą strategiją. Amerika pradėjo tarptautinio masto karą su terorizmu, ir diduma pasaulio valstybių jai pritarė. Šiandien, kai vienas didžiausių JAV priešų Osama bin Ladenas yra sunaikintas, Amerika dėkoja Barackui Obamai. Deja, didžioji dalis amerikiečių vis dar įsitikinę (tik 11 proc. mano kitaip), jog karas su terorizmu nėra galutinai užbaigtas. Taip yra dėl to, kad amerikiečių visuomenė karą su terorizmu suvokia kaip karą su islamu.

Teiginį, jog dabartinis JAV užsienio politikos kursas yra lemiamas hamiltoniškųjų ir vilsoniškųjų vertybių, galima pagrįsti paanalizavus prezidento B. Obamos ir senatoriaus Marco Rubio kalbas. 2010 metais B. Obama savo pasisakyme Londone, Vestminsteryje, teigė, kad Amerika sunkiai dirbo, kad sukurtų taikią tarptautinę bendruomenę ir globalią ekonomiką. Tai, jog pasaulyje kyla naujos milžiniškos galios, tokios kaip Indija, Brazilija ar Kinija, nereiškia, kad JAV privalės užleisti tarptautinių santykių tvarkos sergėtojos poziciją. Tai reiškia, jog nauji galios centrai galės prisidėti prie JAV kuriamo pasaulio gerovės ir dirbti išvien, nes JAV ne tam taip sunkiai dirbo, kad sukurtų pasaulio tvarką, kurią mes turime šiandien, ir atiduotų jos kontrolę kitiems. Visi norintys galės prisidėti prie JAV ir kartu spręsti kylančias problemas, pradedant globaliniu atšilimu, kova su terorizmu ir baigiant tarptautiniais konfliktais. Tos pačios nuomonės laikosi ir senatorius M. Rubio. Pasak jo, dabartinis pasaulis yra toks, kokį sukūrė JAV. Jis priminė, kaip visą XX amžiaus antrąją pusę Amerika buvo įsitraukusi į tarptautinius reikalus. Visos problemos, kurios kyla tarptautinėje erdvėje, – Amerikos problemos. Savo kalboje senatorius retoriškai klausia: kas kitas bus atsakingas už pasaulio tvarką, jei ne JAV? Be to, ir JAV indėlis į konfliktą Libijoje mums implikuoja ne ką kita, o vilsoniškąją tradicijos apraišką užsienio politikoje.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 4)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (32)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (86)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras