Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Davidas Marplesas. V. Putino vizito Baltarusijoje ypatumai

2012 06 07

Gegužės 31 dieną Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas su pirmuoju vizitu  per naująją kadenciją atvyko į kaimyninę Baltarusiją, kad Minske susitiktų su šios valstybės vadovu Aleksandru Lukašenka. V. Putino pasirinkimas netgi nustebino, nes buvo manyta, kad pirmasis vizitas bus į Kazachstaną. Apsilankymas simbolizuoja naujus Rusijos užsienio politikos prioritetus Eurazijoje. Tačiau kyla klausimų, ar dažnai sudėtingi šių artimų kaimynų santykiai pagaliau pasiekė ramesnę fazę ir kaip viskas klostysis toliau. Pasak Baltarusijos premjero Michailo Miasnikovičiaus, Maskvos ir Minsko santykiai geri, nes abi pusės nugalėjo įvairius sunkumus, didėja politinis daugelio problemų supratimas, o prekybos apyvarta sparčiai auga.

Baltarusijos strateginių studijų institutas (BISS) neseniai atliko naują Baltarusijos ir Rusijos santykių analizę. Ji iškėlė fundamentalų klausimą apie bendrą ekonominę erdvę: ar Baltarusija turės vietos manevrams joje, kaip tai paveiks valstybės kontroliuojamą ekonominę politiką, kaip valstybės partnerės toliau bendradarbiaus. Baltarusijos lyderiams priimtinesnis bendradarbiavimas su V. Putinu negu su D. Medvedevu, nes baltarusiai tikisi daugiau nuolaidų, paskolų, pelningų energetikos projektų. V. Putinas ypač pabrėžia integraciją su kaimynais, o Rusijos galią stiprina tie, kurie neturi resursų ir yra smarkiai priklausomi nuo Maskvos. BISS tyrimas atskleidė, kad nors A. Lukašenka ir daro atsargius manevrus, „jo gudrybės Rusijai nėra labai svarbios“. Kitais žodžiais tariant, dabartinis Rusijos požiūris į Baltarusiją rodo, kad būtent Maskva diriguos integracijai.

Argumentai gana įtikinami, nes šiandien Baltarusijos pusė neturi aiškios alternatyvos darbui su V. Putinu. Valstybei nuolat reikia finansavimo padengti skoloms, jį teikia Rusija, Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Gerėja ir santykiai su Kinija, bet jų esmė – mokslo ir technologijų projektai. Ryšiai su Europos Sąjunga (ES) taip pat įgyja potencialo gerėti, bet visgi ne tiek, kad būtų atsisakyta sankcijų. Dabartiniai ir galimi Baltarusijos partneriai ir patys turi rimtų ekonominių (ES atvejis) ir politinių (Rusija) problemų.

V. Putinas puikiai supranta, kad nėra priežasčių skubinti įvykių. Jo nauja Eurazijos politika jau mažiau paremta SSRS nostalgija. Dabar Rusijos prezidentas daugiau interesų turi Europoje. Baltarusijoje mažiau vidaus problemų negu kitose Rusijos partnerėse, bet jos skolos Rusijai kasmet vis didėja. Visgi kitų alternatyvų praktiškai nėra, nes Baltarusijos, Rusijos ir Kazachstano daugiau ar mažiau autoritarinių lyderių tikslas – išlikti valdžioje. Ir tai jiems pavyksta.

Pagal 2012 m. gegužės 31 d. „Eurasia Daily Monitor“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (32)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (86)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras